Sveiki, esu keistas žmogutis, matyt paauglystė, nes man dar tik 16m. mane vis persekioja mintys apie seksą (kas gal ir yprasta
), bet aš net niekada nesu įsimylėjus (Kas jau keisčiau
), tiesa dabar turiu vaikiną, bet ketinu jį palikti, nes nieko jam nejaučiu ir nemanau, kad tai gali nuvesti prie ko gero. Esmė ta, kad aš net būdama ta gera mergaite kurios pažymiai puikūs, kuri yra aktyvistė ir nuo mažens tas pavyzdys kuriuo mano draugėm mamos prikaišiodavo kodėl tu ne tokia kaip ji? vaikštau į vakarėlius kuriose gan prarandu sveiką protą (Na taip net ir aš išgeriu) ir kartais per daug prisileidžiu vaikinus ir net atrodo kad tikrai galėčiau ir nuklysti ten kur gal ir neverta (tada atrodo kitaip
). Seniau nuo tokių minčių mane labai atbaidydavo tas faktas, kad mano figūra nelabai kokia, bet dabar matyt dėl dievo duoto mano mokėjimo bendrauti pastebiu, kad patinku daug kam ir tokia kokia esu
. Taip jau yra, kad aš net nemanau kad gailėčiausi jeigu vakarėlyje ir pasimylėčiau su kuo, nes pati nematau tame nieko blogo, bet nepaisant to šito nenoriu ir jaučiuosi tarsi plėšoma į gabalus
Beja man tie vakarėliai tarsi vienintelis laisvas laikas, kada galiu elgtis kaip elgiuosi, nes taip tai namo grįžtu 6-8 valandą po visų veiklų, papildomų mokymų, dainavimų ir tapymų ir kitko ir elgiuosi tarsi kaip iš kokio filmo idiali turtingų tėvelių dukra (na man kartais ir atrodo mano gyvenimas tarsi filmas, tik tėvai išties galėtų būt turtingesni
).
Gal tiesiog kas nors galite patarti kaip man durneliai atsikratyti tų minčių
ar bent kaip nepasiduoti pagundoms
?