Irishka, cia is vis kalba eina apie nekalta bendravima su buvusiais. Beje as net niekada nebuvau pries mano vyro benrdavima su buvusiomis, nes maciau, kad jam i jas nusispjauti. O kas liecia tos merginos, tai as to nemaciau, o ji dar nebuvo "buvusia" o tiesiog drauge, kuri jam kazkada patiko kaip moteris, bet iki sekso taip ir nenuejo. As del to ir pavydejau, nes ten liko kaip ir kazkokie jausmai...man taip atrode...

Viskas priklauso nuo to kaip vyras ziuri i savo buvusia. Turejau drauga ir viena karta ji pamaciau su buvusia. Visi zodziai ir gestai man sake apie tai, kad jis mane isduos. Ir galu gale taip ir gavosi. O del savo vyro esu tikra. As matau, kad jos jo nedomina.

Baliuke, sutinku. As irgi maciau, kai vyras bendravo su buvusia. Ir jie elgesi taip, kad as maciau, juk jausmai ju jau seniai isbleso. As nepavydejau. O antra, kuri net nebuvo buvusi stengesi mane su vyru isskirti kai mes tik pradejome bendrauti. Tai tempe ji i balkona, kad galetu dviese su juo paplepet, tai bare atsisesdavo taip kad as negaleciau sesti salia jo. Kai jis ja buvo isimylejas ji nieko nedare, net neziurejo i ji, o kai atsiradau as pradejo stengtis ji uzkariauti.

As nemaciau, kad vyras po issiskirymo su buvusia su ja bendrautu.
Bet zinau,......,po to kai jie issiskyre ji istekejo, pagimde, bet jie susitikinejo.....paskuj turbut sitie santykiai pasibaige, nors negaliu tvirtinti...
Dabar as su juo kartu ir zinau, kad ji jam reguliariai skambina, tikiu, kad jam reikalinga tik as, o i ja jam nusispjauti...o pati viduje nusiraminti negaliu ir grauziu save....

Jo, turbut vyrai patys kalti, kad mes keliam jiems skandalus del sia tema. Nereikia! Nereikia pasakoti apie savo buvusias, o dar ir istumti mergina i padeti, kuri atnesa jai tik asaras, pavyda ir skausma!!!!

Jis issiskyre su buvusia. Dabar su Jumis- reiskai su Jumis jam geriau.
Mano situacija sudetingesne. Jo zmona mire. Ju santykiai buvo labai geri. Ir as matau kaip jis kencia. Praejo jau 3 metai. As zinau, kad ji buvo gera moteris. Jie aisku, kaip ir kiekvienoje seimoje turejo sunkumu. Dabar mes kartu ( ne gyvenam bet draugaujam). O as pavydziu. Tai sunkiau, nes murisi zmogu nuolat idealizuoja.

O Jus pasiruosusi tam ,kad jis ja nuolat prisimins?

Aisku, nes liko vaikai. Vienas jau suauges, o antram 12m.
Gyvenimas is vis sudetingas dalykas. Jis mane mylejo, as isvaziavau i kita miesta makytis ir ten istekejau uz kito vyro. Veliau jis susituoke. Mes daug metu nesimateme, bet as jo niekaip negalejau pamirsti. Veliau neticia susitikome ir as supratau, kad padariau didele klaida. Bet mes abu turejome sutuoktinius, todel 2 metus nesimateme, kartais susiskambindavome, sveikinome vienas kita su sventemis. Po jo zmonos mirties, mazdaug po 6menesiu, mes susitikome. Ir viskas susipainiojo dar labiau. Mano seima juk liko, nors jau seniai nebe seima....

Tokia sudetinga istorija... bet pas jus viskas trupuciuka kitaip. Juk is pradziu jus pamylote vienas kita, o veliau issiskyrete, tai yra jus buvote pazistami iki to, kol jo gyvenime atsirado zmona. Man atrodo jusu meile labai stipri, jeigu isgyvena po tokiu isbandymu.

O jus turite vaiku nuo vyro? Ir ar jus norite palikti vyra del mylimojo?