Viskas prasidėjo išlipus iš autobuso. Visa lietuvių delegacija besiražydami lipo į keistai tokį patį latvišką orą, o jis stovėjo it koks bralis karvedys, latviškai čiauškančių vienuoliktokų priekyje, ukulele čirpindamas Krikštatėvio melodiją. Jis išlaikė rimtą veido išraišką iki pat kūrinio pabaigos, o visi įsitempę klausėsi – susitikimo pradžia buvo kaip niekad nejauki, tik dėl jo esybės atradau vietą akimis dėti. Labai malonią vietą. Stambus, kelias dienas neskustas žandikaulis, rudos akys, geltoni, pašiaušti plaukai, platūs pečiai. Spėliojau...