Tai tiesiog kosmaras!!!!!! As maniau, kad tokiu superiniu vaikinu nebuna.....ir vis galvojau kur tas nors vienas trukumas?...Ir stai jis - laukinis pavydas!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Ir dar irodyneja, kad as duodu pagrinda taip manyti. Paskutiniu metu as tik namuose ir tesedziu, tik va neseniai isejau su juo i kluba, ir vel prasidejo....
papasakosiu pora ivykiu, gal is tikruju yra pagrindas ir as kalta:
1-buvome sveciais jo draugo vestuviuose, pirmas priekaistas : kodel kai as tau siulau nueiti parukyti tu neeini su manymi, o paskuj eini viena ir mielai bendrauji su mano draugais?
antras priekaistas: kai musu bendras draugas isejo sokti striptiza jis apkaltino mane, kad as garsiausiai uz ji balsavau,ir kad matomai draugas man patinka labiau. Apie visa kita nera prasmes rasyti.
2- JO gimimo diena. Klube visi kartu sokame, beveik rateliu , zmoniu daug,vietos mazai, priekaistas: man nematiko kaip jus su draugu sokote....as nesupratau, buvo greitas sokis ir as sokau su merginomis o jo draugas kazkur tai man uz nugaros...nesigincisiu,jis buvo girtas ir as zinau, kad jam patinku. Gal jis ten gale ir bande kazkaip su manim pasokti, bet as nieko nejauciau ir nemaciau.Nu ir prasidejo vel pavydas, kad as ticia taip padariau, irodyti kazka negalejau...
3- Neseniai as jam pasakiau, kad noriu viska pakeisti, netgi tel numeri ir draugus. Neseniai, kai buvome drauge man paskambino buves vaikinas. As nepakeliau ragelio, ir vel prasidejo kas kodel ir vel kaprizai ir priekaistai. Dar pasake, kad manim nepasitiki....
ka man daryti? kaip gyventi?

jo...situacija....o ir xarakteris. Manau : "myliu ir tik tu man reikalingas"tu jau bandej jam pasakyti?

o! man kazkada irgi taip buvo! pazistama situacija:)
Net nezinau ka patarti, pas mus tai praejo savsaime, bet man tai atrodo ne meile, o zmogus tave laiko kaip savo nuosavybe. O meile- tai pasitikejimas, supratimas ir pagarba.

O mano su vyru pavydo istorija baigesi tuo- jis ant tiek pats sau prifantazavo ir prisigalvojo ( nors as jam net mintyse buvau istikima) , kad viena diena tiesiog paeme ir sumuse del isivaizduojamos neistikimybes. Sumuse ziauriai ir su pasitenkinimu...Nuo tada as net apie ji nieko zinoti nenoriu, ir niekada negyvensiu su vyru, kuris pavydi be priezasties.
O tavo istorijoje jokiu pavydo priezasciu nematau isvis, tai tokios smulkmenos kuriuos yra labai ispustos del jo nesveiko pavydo!

Mano manymu problema ne tame, kad jis tavim nepasitiki, o tame, kad tavo draugas nepasitiki savimi. Gal turejo skaudzia patyrti, o nuo jos ir komlpeksai. Tau reikia kelti juo nuomone apie save. Dazniau sakyti, kad jis pats geriausias, mylimiausias, vienintelis ir nepakartojamas. Dazniau pabrezk jo privalumus, o kai jis kels pavydo scenas nepulti i pasiaiskinimus, o ramiai pasakyti, kad jam pasirode, kad tu myli tik ji ir nieko kito aplinkuj net nematai.

Aha pabandyk pasakyti, kad jam pasivaideno....is karto atsakymas, kad as jo nesuprantu ir laikau uz pienburni. O pasiaiskinimu jis nelaukia, o laukia atsiprasymu, o as taip negaliu...negaliu atsiprasyneti uz tai ko nepadariau...Apie tai, kad pasakyti pavydo priepuolio viduje ,kad ji myliu, tai padeta, tik bijau, kad neilgam...

Aleksandra, pabandyk atrodyti ir elgtis kukliau. Daugiau laiko skirk savo draugui. Kai busite kokiame nors vakarelije, buk visada salia jo, stenkis neziureti i svetimus vyrus prie jo.
Reikia kazkaip bandyti rasti bendra kalba.
P.S. Galiu pateikti pavyzdi is savo gyvenimo. Mano zmona nuolat devi seksualu ir brangu apatini trikotaza, be to permatoma. Labai ilgai as negalejau suprasti kad ji " niekas nemato " ir kad ji devi ji " del saves ". Beje nesuprantu ir dabar, bet jau susitaikiau. O 90% kitu vyru su tuo nesusitaikys ir nuolat tai issakynes.