Mane paliko mylimas žmogus ir paliko, mano manymu, ziauriai....Tiesiog dingo, o apie tai kad mes issisryreme suzinojau is jo draugu.
nusprendziau nuvaziuoti pas ji ir pasikalbeti....Bet jis pasake, kad jausmai isbleso, jis manes nemyli( as tai jauciau,tai tesesi kazkuri laika, bet nenorejau to pripazinti ir stengiausi ji pateisinti). kai paklausiau kodel man apie tai nepasake, isgirdau, kad jis bijojo mano asaru ir isteriju. Bet visgi asaras jis pamate, nes pradejau verkti, pasakiau, kad ji myliu. Man atrode, kad suradau TA vieninteli, buvau tokia laiminga.....Negaliu su tuo susitaikyti....nuolat verkiu....nezinau ka daryti.....pastoviai galvoju apie ji......nezinau kaip be jo gyventi toliau......

Nors tai ir banalu bet laikas isgydis...taip ir yra. Ne tu viena taip jautiesi, daug zmoniu tai isgyveno ir kaip matai gyvena toliau. Gyvenk toliau, pabandyk sutvarkyti savo gyvenima, surask nauja vaikina, o del vieno taip neselvartauk. Vyru dar turesi simtus

As zinau, kad tai praeis ir kad laikas gydo.....Bet dabar atrodo, kad skaudes amzinai....As zinau, kad reikia tai isgyventi ir surasti koki nors uzsiemima, as tukstanti kartu ta pati sakiau savo draugems.....O pati jokiu patarimu neklausau, ne valgau, ne miegu......Vis giliau ir giliau uzsidarau savyje.....Ne noriu su niekuom bendrauti.....Visada maniau, kad as stipri, o pasirodo, kad esu skuduras...............

Tu ne skuduras, tai normali zmogiska reakcija, ir taip praeis, tiesiog reikia laiko. As zinau, kad tau dabar labai sunku, bet tai reikia isgyventi. As suprantu, kad tavo savymeile yra uzgauta, bet tu jokiu budu neuzsidarynek savyje. Gerai viska apsvarstik, greitai tu suprasi, kad cia buvo tiesiog ne tavo zmogus.

Dabar Jums beprasmiska kazka sakyti, Jus vistiek neklausysite jokiu patarimu. Pades tiktai laikas. Musu psichika ( gerai kad butent tokia ji yra), viena diena leis Jums suprasti, kad neverta visa likusi gyvenima asaroti. Jus suprasite, kad Jusu laukia tukstanciai vyru kurie verti Jusu demesio, o Jums beliks tik apsidairyti ir pasirinkti tinkama

Ka galima pasakyti.....labai liudna....Isivaizduoju kaip tau skaudu. Sutinku su Baronu, laikas gydo... Pasistenkite kuo nors uzsiimti, man tokiais atvejais padeda darbas.... Pasistenkite kuo maziau buti vienai, susitikinekite su draugais, bukite tarp zmoniu. Tikiuosi, kad tavo ateitis bus laiminga ir tu rasi tinkama zmogu....

Aciu visiems uz gerus zodzius. Tiesiog tai ivyko labai netiketai ir nuo to dar sunkiau. Kaltinu save...turbut elgiausi kazkaip blogai....Jis labai lengvai mane uzkariavo ir as atidaviau jam savo kuna ir siela ir jis turbut per lengvai visa tai gavo....Dabar as suprantu, kad jis visai nebijojo manes prarasti. Ne noriu apie tai galvoti ir gailetis saves, bet vis tiek galvoju ir gailiuosi....

Taip as tave suprantu...Mano atvejis buvo dar blogesnis....Taip pat isejo be jokio paaiskinimo, o dar pas 40mete moteri. Geriausias gydytojas tai laikas. Taigi laikykis...

Taip turbut dauguma zmoniu tai patyre....ir as irgi. Bet as vietoj to, kad sedeti ir verkti pradejau tvarkyti savo isvaizda. Stipriai sukudau, pakeiciau stiliu. Meciau rukyti. Galiausiai jis grizo ir man pasipirso. Tik man to jau nereikejo. As nei minutes nesigailejau, kad mes issiskyreme, taigi laikykis

Tokioje situacijoje niekas jums nepades, as sutinku, kad laikas tik isgydys jusu sirdi. Mano situacija buvo dar blogesne: mes susipazinome kai man buvo 15m., jis buvo pas mane pirmas ( dabar gailiuosi), mes draugavome 3metus., paskutinius 1.5metu jis gyveno su kita ir kartais atvaziuodavo pas mane. Galiausiai jis isejo, bet iseidinejo labai ilgai nes apie puse metu negalejo niekaip nuspresti kuri is musu jam labiau reikalinga, galiausiai pasirinko ja( beje ji buvo jo drauge nuo pat vaikystes, ir buvo jam kaip sese-cia jo zodziai). As padariau viska kad ji susigrazinti, bet va jau praejo laikas ir viskas pasibaige. Taigi laikas gydo sekmes