Geidulys

Kai tai nutiko man ir jam buvo po 17 metų. Mes jau ilgokai draugavome ir vienas kitą beprotiškai mylėjome. Aš sėdžiu labai neįdomioj pamokoj apačioje. Ją iškenčiu tik dėl to, jog žinau, kad per pertrauką susitiksiu su Juo. Neiškentusi nuobodaus mokytojos balso, išsiprašau į tualetą ir nulekiu prie jo klasės. Laimė jam laisva pamoka ir klasėje sėdi tik keli jo bendraklasiai. Pamačius jį aš neiškenčiu geidulio: įlekiu į klasę, apsivijau jį kojomis ir įsisiurbiu į jo karštas lūpas. Visa klasė sužiuro į mus, bet mums vis vien. Mums tik rūpėjo, kad mes jaučiam vienas kitą. Svarbiausia man buvo, kad jo lūpų judėjimą pajutau ant savųjų, jo ranką po megztiniu. Negalėjau susilaikyti iš malonumo ir atsidustų, bet jis negali susitaikyti, kad aš atitraukiau savo lūpas ir dar karščiau prispaudžia mane prie savęs, pabučiuoja taip, kad aš negaliu nesusilaikyti nedūsavus. Mes lyg du laukiniai glamonėjame vienas kitą. Mūsų ilgesys ir jausmai per daug stiprūs, kad mes galėtumėm sustoti ir atkreipti dėmesį į klasę. Bet nugirstas juokas mane lyg pažadiną iš sapno ir suprantu, kad mes nevieni. Paimu jį už rankos ir ištempiu iš klasės į tualetą. Iš jo veido aiškiai matyti, kad jis nepatenkintas tokiu staigiu atsiplėšimu nuo jo kūno. Kai tik įlekiame į tualetą, mūsų geidulys tampa nebesuvaldomas. Jis mane prispaudžia prie sienos, aš užsikeliu savo kojas ant jo juosmens. Jis lyg liūtas suriaumoja ir pradeda mane bučiuoti, beveik neatitraukdamas lūpų jis sugeba man nuvilkti palaidinę, pamatęs mane nuogą jis lyg išprotėja ir nebesusivaldo. Suprantu, kad reikia kuo greičiau nuvilti jam drabužius, kol jis nesudraskė jų į gabalelėlius. Tuo tarpu jis dirba su mano krūtimis, man pradeda darytis sunku valdyti rankas nuo malonumo, bet pavyksta jį nurengti. Pradedu judėti pagal jo kvėpavimą ir jis įkiša savo stebukladarį į mane. Jis bučiuoja užgniauždamas mano klyksmą, bet jaučiu, kad jis pradeda trūkčiojamai kvėpuoti ir dūsauti. Mes turime sulaikyti klyksmus, nes mus tada gali užtikti. Jis juda vis greičiau ir greičiau ir mums vis sunkiau išlaikyti rankas vienas kitam ant burnų. Mes žinome, kad nebeturime daug laiko, dėl to mano didžiam nusivylimui, jis nustoja. Negalėdami dar vienas nuo kito atsiplėšti vienas kita aprengiame. Jis apdovanoja mane dar keliais nuostabiais ir geidulingais bučiniais ir kuo greičiau šalinamės iš tualeto, kol mūsų dar niekas neužtiko. Tik mums išėjus nuskamba skambutis. Be žodžiu nueiname į vietą kur susitinkame su draugais. Priėjus jis paima mano ranką ir mes pažiūrim vienas kitam į akis. Suprantam, kad tai kas ką tik nutiko yra nepaprasta ir tai reiškia kažką daugiau, nei vien mūsų simpatiją. Aš matau kaip jis žiūri į mane ir nuo to man pasidaro gera. Jis pasilenkia prie manęs ir sušnabžda: „Aš niekad nemaniau, kad TAIP kada mylėsiu merginą.“