-Klausau. -Labas,saulyte,ka veikineji? -Nieko,kas tave sudomintu..-siaip taip pralemenu.-Nesiseka man siandien.O ka tu pasakysi? -Liudziu be taves. -Tai jau taip.Sian nesusitiksim,turiu daug darbo. -Nu aisku..pasuksiu veliau.Iki!Myliu!Pasibaige pokalbis.Ir kodel as tau pamelavau?nei man daug darbo,nei ka.O gal cia kalta..nuojauta..Kodel ir vel mane ji kankina?Ir kodel dazniausiai pasitvirtina?Pasidarau puodeli arbatos ir kazko laukiu..Praejo valanda,tai ka nuojauta,patikrinsim ar sikart nemeluoji?Drebanciom rankom sugraibau masinos raktelius,tase ir spynoje pasuku rakta..Stai as jau masinoje,is tases...

Tai buvo pirmasis kartas, kai buvau neištikimas savo žmonai… Ji kaip tikra audra įsiveržė į mano pasaulį. Iki tol jis buvo ramus – darbas, namai, kuriuose lauke drauge ir jos mažametis vaikas. Mūsų santykiai jau senokai buvo pašliję, bet ne vienas iš mūsų nesiryžom kardinaliems sprendimams. Dar kažko laukėme, nors dabar suprantu, kad veltui. Taigi, į mūsų darbovietę buvo priimta mergina Ugnė – praktikai. Jau su pirmu įžengimu ji įnešė jaunatviškos energijos. Pradžioje ypatingo dėmesio nekreipiau – buvo užvirtę darbai ir šiaip visokios mintys...