-Klausau. -Labas,saulyte,ka veikineji? -Nieko,kas tave sudomintu..-siaip taip pralemenu.-Nesiseka man siandien.O ka tu pasakysi? -Liudziu be taves. -Tai jau taip.Sian nesusitiksim,turiu daug darbo. -Nu aisku..pasuksiu veliau.Iki!Myliu!Pasibaige pokalbis.Ir kodel as tau pamelavau?nei man daug darbo,nei ka.O gal cia kalta..nuojauta..Kodel ir vel mane ji kankina?Ir kodel dazniausiai pasitvirtina?Pasidarau puodeli arbatos ir kazko laukiu..Praejo valanda,tai ka nuojauta,patikrinsim ar sikart nemeluoji?Drebanciom rankom sugraibau masinos raktelius,tase ir spynoje pasuku rakta..Stai as jau masinoje,is tases...

Sveiki. Aš buvau įsimylėjusi floristą (jis mane taip pat). Kaip kiekvieną penktadienio vakarą aš ateidavau pas jį, nes jis gyveno vienas, o aš su sese, taigi mes abu žiūrėdavome „Didįjį penktadienio filmą“. Mes filmą žiūrėdavom apsikabinę ,vienas kito glėbyje ir valgydavom spragėsius, o kai spragėsiai pasibaigdavo, jis atnešdavo sausainių su šilta kava. Kai filmas pasibaigdavo, jis parvesdavo mane namo. Bet kai atėjau pas jį kitą penktadienį, televizorius buvo išjungtas, buvo pakabintas mano portretas ir nutiestas raudonas kilimėlis į jo kambarį, aš nusimoviau...