Sveiki, norėčiau pradėti nuo to kaip mes susipažinome. O viskas buvo taip, jog viena karštą rudenio dieną mūsų akys susitiko autobusų stotyje. Po kelių dienų jis rado mane viename pažinčių portale ir mes pradėjome bendrauti. Žinoma, susitikome po savaitės, kadangi jis atostogavo kitame mieste. Drįstu teigti, kad tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, nes nuo tos dienos nesugebėjau jo pamiršti kaip, pasirodo, ir jis manęs. Po savaitės bendravimo žinutėmis buvome pametę galvas vienas dėl kito, todėl tapome pora.
Visa mūsų draugystė pirmus 8 mėnesius buvo kaip pasaka. Nebuvo jokių pykčių, nesusipratimų. Dažnai praleisdavome laiką kartu ir mums tai nei trupučio nenusibosdavo. Atrodė, kad esame sukurti vienas kitam. Žinoma, kalbėdavom ir sex tema. Todėl nusprendėme, kad atėjo laikas man prarasti nekaltybę. Tą dieną, kurią žinojom, kad viskas įvyks- buvo tobula. Diena daug kikenom, lepinom vienas kitą ir buvom nusiteikę žengti dar vieną žingsnį link pilnavertės draugystės. Vakare užsidegėme žvakes, įsijungėme Elvio Preslio senuosius gabalus iš patefono, tiesiog stengėmės sukurti teigiamą, jaukią atmosferą. Aplinka buvo tiesiog pritvinusi mūsų meilės. Žinoma, viskas prasidėjo nuo lengvo drabužių nurenginėjimo vienas kitam, karštų bučinių, aistringų glamonių,švelnių prisilietimų. Tuomet nebuvo jokių: „ar tu pasiruošus? Ar tu tikrai to nori?“ Mes žinojom, kad abu to trokštam. Tada jis užsidėjo apsaugutę ir bandė ateiti į mane. Nepavyko, bet buvo vienas skausmingas pokšt! Tai įvyko! Tuo metu atrodė, kad aš jau kalta, kadangi buvo kraujo, buvo skausmo. Maniau, jog jau nesu mergaitė, tačiau pasirodė, jog esu. Mūsų antras kartas buvo toks pats skausmingas, ir tada galutinai sužinojome, kad mano nekaltybė dar su manimi. Nuo to karto pradėjau bijoti įsileisti jį į save, nenorėjau dar kartą patirti to paties skausmo. Tačiau mes bandėme tai kiekvieną savaitgalį, bet vis nesėkmingai. Kiekvienas vakaras pasibaigdavo ašaromis, pykčiais, nesėkmėmis, tačiau per šį laikotarpį išmokome būti pakantūs vienas kitam, ir kiekvieną sekantį nesėkmingą kartą pykčių būdavo vis mažiau, bei atsirasdavo supratingumas ir kantrybė. Taip kankinomės maždaug vienerius su pusę metų. Tiek metų mes gyvenome palaužti to, jog aš negalėjau perlipti per save, jog bijojau skausmo. Buvo daug svarstymų gal reikia skirtis, nekankinti žmogaus ir pan. Bet aš žinojau, nors bijojau, kad galiu atsiduoti tik JAM, aš tiesiog troškau būti jo, bet…
Ir štai po visų nesėkmingų bandymų, aš pasiryžau ir nuėjau pas ginekologę, kuri pasakė, jog mano mergystės plėvė yra elastinga, netokia kaip pas daugumą. Po šių žodžių aš pasiryžau tai mažai operacijai tik dėl JO, kadangi jį mylėjau taip stipriai ir nenorėjau kentėti dėl to, jog negaliu turėti normalių pilnavertiškų santykių. Kai ją atliko aš buvau pasirengusi patirti savo tikrąjį pirmą kartą. Štai šią dieną vadinu savo pirmuoju kartu! Diena buvo išskirtinė, visą dieną mes buvome vieni namie. Abu išsimaudėme vonioje nuogi ir išėjome apsipirkti.
Grįžome vakare. Liejosi bučinių jūros, akys temo nuo geismo turėti tą žmogų šiąnakt savyje. Nors tada tuo pačiu ir buvome labai susikaupę, norėjome, kad viskas būtų tobula. Mes gulėjom ant lovos..Prasidėjo bučiniai, kitokie nei visada. Viskas, atrodo, buvo nauja ir nepatirta. Drabužiai nuo mūsų kūnų lėtai slinko, mes niekur neskubėjom. Šį kartą klausėmės metalo grupės „Megadeth“ Visa tai suteikė kitokį atspalvį mūsų nakčiai. Jis išbučiavo kiekvieną mano kūno lopinėlį, o aš bučiavau ten, kur jį labiausiai jaudina. Tada jis užsidėjo apsaugutę, ir įėjo į mane! Nebebuvo skausmo, kiekvienas jo įėjimas ir išėjimas iš manęs nusmelkdavo kažkuo nepatirtu, neregėtu, buvo gera kai jis greitino tempą, aš tiesiog viriau ir tuo pačiu netikėjau, kad tai vyksta. Tą akimirką atrodė, kad niekas aplink mus neegzistuoja!
Po šio mano PIRMOJO karto pasaulis mums nušvito kitomis spalvomis. Abu esame laimingi, jog aš perlipau per save, jog per ta kankinantį laikotarpį pradėjome geriau vienas kitą suprasti, pasidarėme kantresni bei pakantesni, ir, žinoma, kad pasitaisė mūsų santykiai. Džiaugiuosi tuo, jog su savo vaikinu išsprendėme visas mums kilusias kliūtis ir tapome stipresnė kaip pora. Draugaujame beveik 3 metus. Tai štai kokios kančios mus kankino ištisus metus, kol tai padarėme. Bet visgi ne kančios, o mes nugalėjome kančias.
Loading ...