Sveikos, panelės. Dar nesu turėjusi pirmo karto, bet buvau gavusi pasiūlymą, kai buvau vos dvylikos metų. Žinot ką? Vos nesutikau… Dabar man 13 metų, jam 15. Jis mano kaimynas. Mokomės toje pačioje mokykloje. Virpu, kai jį pamatau, bet supratau, kad esu laiminga savo sprendimu, kad nesutikau to daryti, nes būčiau buvusi jo žaisliukas… Diskotekose jis bučiuojasi su kitomis, tyčia erzina mane, norėčiau ir aš jį paerzinti, bet kito nesusirandu. Jis man pats gražiausias, pats pats, nors mano klasės draugėms taip neatrodo… Vasarą jis man rodydavo begalinį dėmesį, kviesdavosi į lauką, draugavome kaip pora, kartu rūkėm, buvome kartu. Daug ašarų dėl jo praliejau, bet manau, kad veltui. Supras, kai praras… Nes aš jį visada branginau ir vertinau, nežeminai ir nelaikiau kažkokia šiukšle, jis man buvo žmogus, mano vienintelė tikra meilė, jau 3 metai, kai jis man patinka, manau, kad kažkada jis pasigailės, kad taip su manimi pasielgė, bet tada bus per vėlu, kai būsiu su kitu. Gailiuosi, kad tiek nervų sueikvojau tokiam mulkiui…. :s
Loading ...