Pirmas kartas JAM ir JAI Mokslų metų pabaigai artėjant, aš su savo viena geriausių draugių planavom kaip gerai paatostogauti po sunkių 9 mėnesių mokslo. Mes pasitarę, ir ilgai nedvejoję nusprendėm, kad šią vasarą būtinai reikia praleisti turiningai, patirti daug įspūdžių . Kaip ir kiekvieną vasarą aš nuvažiuoju pas savo močiutę į kaimą. Ten neapsakomai gražu, ramu, ir ežeras prie pat. Prisiminęs susitarimą, kad praleisiu su drauge įspūdingiausią vasarą kartu, tai ir nutariau ją pasiimti kartu. Tai buvo viena karščiausių vasaros dienų, kai saulė labai kaitino, ir kieme nebuvo oro, bet mes, išlipę iš mašinos, basomis pradėjome vaikščioti po terasą, aš nieko nelaukęs užmečiau mintį – eiti drauge išsimaudyti. Ji nebuvo ta, kuri sėdėtų ant kranto, taigi mes šokinėjome nuo aukštų baržų. Aš negalėjau atsidžiaugti, kad turiu draugę, nuostabią draugę, kuri bus su manim nesvarbu kas atsitiks ! Taigi, saulė leidžias, vakaras jau ne už kalnų. Šalia močiutės namo, buvo gėlių darželis, kol ji persirenginėjo aš jai pririnkau gražiausių mano nuomonę gėlių – rožių. Ji labai nustebo, o aš pamačiau jos veide šypseną. Ta šypsena sukėlė daug netikėtų emocijų. Galbūt šiek tiek pasinaudojau ta situacija, ir kartu mes nutarėme išplaukti su valtele į ežerą. Kai nuplaukėme į ežero vidurį, aš išmečiau savadarbį inkarą ( plytą su virve ) ir iš po rankšluosčio ištraukiau šampano butelį ir porą taurių. Ištiesę kojas per valties kraštą, žiūrėjom i nuostabų rugpjūčio dangų, žvaigždžių buvo begalė, tiek pat kiek ir pas mane galvoje minčių. Netrukus aš pajaučiau kaip jos galva atsirėmė į mano petį, o nuo vėjo jos plaukai plaikstėsi palei mano veidą, jie buvo tarsi šilkas. Mes pradėjo šnekėtis įvairiausiomis temomis. Kai parplaukėme į krantą, ji netikėtai mane pabučiavo ir padėkojo už nuostabų vakarą kartu. Eidami link namų, prisiminėm, kad neturim kur miegot – mūsų palapinė nepastatyta! Tamsoje statydami palapinę daug juokėmės, nes patys nieko nematėm, buvo aklina tamsa. Vos ne vos pastatėm ją, ir bestatydami suvokėme kad šiandien dar nieko nevalgėme, pilvai grojo maršus. Jos idėja buvo išsikepti šašlykus. Nieko nelaukęs užkūriau laužą, ir dėjom kept šašlykus, kol jie kepė, mes šnekėjomės, vienas kito link artėjom ir net nepastebėjau, kaip aš ją apsikabinau, atrodė tai draugiška, bet viduje dėjosi keisti dalykai. Net neberūpėjo mums tie šašlykai, neiškepėm jų pilnai, tiesiog užgesinom ugnį ir palikom juos po atviru dangumi. Po kiek laiko, grįžome į palapinę. Žinojau, kad mano draugė viena iš drąsiausių, bet kad atsigulęs pajausiu jos švelnų prisilietimą – to mažiausiai tikėjausi. Viskas vyko netikėtai, staiga aš pajaučiau, kad mūsų statusas keičiasi. Tuo metu aš buvau labai pasimetęs, bet man buvo neapsakomai gera. Tada mano ranka apkabino jos klubą ir mūsų lupos susilietė. Bučinys truko ilgai, tada pajaučiau kaip ji man pakišo ranką po marškinėliais. Netruko ilgai kol mes buvom pusnuogiai. Nebebuvo kelio atgal, ir supratau, kad mes abu to norime, ir kad tam esame pasiruošę. Taigi, aš buvau viršuje, ir tyliai jos paklausiau, ar tikrai ji to nori, ji atsakė taip, ir aš nieko nelaukdamas įkišau jai, ji rangėsi ir garsiai aimanavo, tai mane dar labiau užvedė, mes judėjom vienu ritmu. Besimylint nutariau pamalonint ją dar labiau, ir abiem delnais suspaudžiau jos krūtis. Ištraukęs aš nusprendžiau apipilti ją visą bučiniais, iš lėto leidausi iki apačios, dar labiau praskleidžiau jai kojas ir pradėjau laižyti, matydamas, kad suteikiu jai malonumą, aš jaučiausi dar laimingesnis ir savimi pasitikintis. Po kurio laiko ji mane nustūmė ir atsigulė ant manęs. Visą savo kūną trynė į mane, po truputį leidosi žemyn, ir aš pajaučiau, kad jis jau jos burnoje. Tai buvo maloniausios akimirkos mano gyvenime, nežinojau kur dėtis iš to malonumo. Ištiesęs rankas glosčiau jai galvą, kedenau plaukus. Baigę visą tai, gulėjom kokias 10 minučių, vienas kitą glamonėjom, bučiavom, ir kartu dėkojom už superinę naktį. Netruko ilgai kol mes užmigome. Ryte atsikėlę nuėjom pavalgyt, nes galvojom kad numirsim iš alkio, žarna žarną rijo. Po pusryčių nutarėm nueiti išsimaudyti ežere. Pasimaudę, pasišokinėję nutarėme eiti į krantą, išsitiesėme rankšluosčius ir atsigulėme. Džiaugėmės saule, nes žinojom, kad rugsėjis jau ne už kalnų. Pradėjome kalbėtis, tik šį kartą kalbėjomės ne kaip geriausi draugai, o kaip vienas kitą mylintys žmonės, nors dieną prieš buvom patys geriausi draugai, ir negalėjau pagalvot, kad kada nors taip nutiks Anonimas, 18.
Loading ...