Buvau 15 mergaiciuke, labai pasitikinti savimi,visa savo gyvenima pasventusi zirgams… Jojau nuo 8 neriu metu, 14-ojo gimtadienio proga tevai man padovanojo zirga… visos atostogos, visas laisvas laikas bego zirgyne.. brendimas, tas amzius kuomet jautiesi vienisa, niekas taves nesupranta, tevai, -ne tie zmones kuriems galejau issipasakoti, man reikejo to VIENINTELIO kuriam galeciau atverti sav sirdy… startuodavau , na ir startuoju varzybose, ten ir sutikau jy… Mano svajoniu princa… berods tai buvo trikoves varzybos, ir jis laimejo!zinoma vejavaike mergaite nuleke pasveikinti cempiono, buckis y zanduka, visa israudau…na ir prasidejo, beribii kliedesiai apie ta svajoniu princa-Lina.Naktis is nakties, diena is dienos , sapnas is sapno..sapnavau jy, ysivaizdavau save jo glebyje…mus kartu…iskilo klausimas, kur laikyti zirga? zinoma pirma mintis sovus y galva-pas Lina..susitariau su draugemis kad nuveztu y jo arklide, na pries tai pasiskambinau, susitariau susitikti 12val.
Atvaziavome laiku..ir prie pat arklidzui stovi jis…labas labas, sveikas sveikas…aprode jis mums arklide, zinoma man ji be galo patiko, ir susitariau, kad jau rytoj atvesui savo zirga…Kaip tarem taip padarem, zigas rytpjaus ryta jau stovejo pas Lina..buvau tikrai savimi begalo pasitikinti, save laikaiu brandzia, bei suaugusia..laiko vejais neleidau…ta pacia diena, kai atvaziavo mano zirgas vaiksciojau po arklide nesiojausi daiktus..man jis padejo..isvaziavo mano tevai ir as likau dviese su Linu…buvau pasiremusi prie gardo duru, ir pajauciau, kaip mano smulkius pecius apkabino tvirtos rankos…as nesuglumau, atsisukau, ir mano lupos buvo vos per centimetra nuo Lino..ten buvo jis..as tik tam kad netylet pasakiau tavo tvirtos rankos..ir po tu zodzui musu lupos susiliete..saldus pirmasis bucinys…(as su juo pirma karta snekejausi!!!)kuris isaugo y saldu liezuviu zaisma…jo rankos atsidure man ant liemens…ir mes ,,pagauti,, aistros parvortome ant sino..glamonejomes..buciavomes…musu kunai buvo ykaite, o sazine rami, jog niekas musu nepamatis…jis atsargiai man atsege jojimo liemene..baltu marskiniu sagos atrodo lig pacios butu atsisegusios…as likau su liemenuku..mes aistringai buciavomes, as atsegiau jo marskinius…sienas bade musu ykaitusius kunus…jo rankos leidosi zemyn..atsisege aptemptu jojimo kelniu uztrauktukas, kelnes nuleke zemen…net nepastebejau, kaip abu taop nuogut nuoguteliai…jis mane buciavo..as jy..jis sekundelei sustojo, pasiziurejo y mane lig klaustu ,,ar tu To nori?,, as lig atsakydama jy pabuciavau, jo rankos praskete mano kojas…ir jis atsargiai iejo labai negiliai y mane (merginu jojanciu daigiau nei 2 metus, mergystes pleve buna plysusi)ir vel sustojo, lig klaustu, ,,ar neskauda?,, as nusisypsojau ir jis labai svelniai tai tese…as dejavau..jis ritmingai judejo…man atrode tai tesesi amzinybe…buvo labai gera…ir kaip as maniau, akd tai slykstu ir panasiai, anaiptol taip nera!jis buvo labai atsargus ir svelnus..kai viskas pasibaige jis apsirengeir isejo…tikrai supanikavau, tai ka pasinaudojo ir dingo??!!jau asaros akyse, bet jis atjo…atejo su dideliu dekiu, apgaube mane ir pakle ant savo stipri ranku..nunese y persirengimo kamrarely kur buvo lova, paglude, ir vel isejo..atnese mano drabuzius.. isleto mane aprenge..ir pabuciavo…apkabino ir pasisodino ant keliu…tik tada pradejome sneketis, kas tai buvo?juk matai mane pirma karta..jis atsake:nezinau, tiesiog manyje pabudo zveris, kurio nesugebejau sutramdti, nezinau kas tai…tai aistra…as pasakiau kad jis man jau senai patinka…jis nieko neatsake, tik pasiule parvezti namo..pasveze , atsisveikinome, o kita diena arklideje radau tuzina baltu roziu…viskas buvo kaip pasakoje!
As su juo draugauju jau 4 metai, ruosiames tuoktis..as nezinau kas tai buvo, kodel as?is kur ta zveriska trauka?turbut tai likimas…as begalo jy myliu jis myli mane, taip lemta…
Loading ...