Zodziu sventeme kazkoki baliuka, daug alkoholio ir siaip ivairiu linksmybiu. Amziaus cenzas niekada musu kompanijoje neturejo ribu, todel buvo ivairaus amziaus jaunimo. Na kaip visada selome iki paryciu, kaip visada pasoneje kiurksojo vaikinukas – tooooks jau visai nieko, mano drauges brolis. Tik viena blogybe, labai jau nepalanki man, 4m. jaunesnis… Ech, simpatija sena, ir amzius reiksmes nebeturi… O dar tas pasiuteliskas sypsnys, ir trauka beprotiska. Niekaip nesugebejau atsispirti buciniui. Imu juokauti, jog kaip nepilnametis buciuojasi puikiai. Sypteli… Tvirciau priglaudzia prie saves… Nepajuntu kaip atsirandame lovoje. Jis buciuoja mano kuna. Keistai tirpstu – rodos lupos skrieja kiekvienu odos lopineliu. Niekada nebuciau drisusi pagalvoti, jog berods vaiko lupos teiks tokia palaima… Pasineriu i jausmu sukuri. Jauciu kaip visa vyriska jega paskesta mano isciose. Staigus judesiai, paselusi aistra… Ir tyliai i ausi kuzdami zodziai – nesugadink man pirmojo karto, tu tokia nuostabi… Sustingau… Buvau pirma jo moteris
Loading ...