Tai buvo labai romantiska, svajinga… Romas buvo astuntokas, o as septintoke. Jis buvo grazuolis – blondinas ir su zydrom akim – musu klasiokiu svajone. Bet jis pasirinko tik viena is musiskiu – Briga (Brigita). Jis buvo musu klases grazuole – rudi ilgi plaukai, atsispindejo auksu, tamsiai rudos akys, o pati liekna nendre… Romas su ja draugavo gan gerai, o Briga buvo lyg princese… Visos klasiokes jai pavydejo, as tai pat. Jis man patiko, gal ji net mylejau, bet jis i mane kreipdavosi kaip i geriausia drauge… Vis kazkoks pasiekimas!
Taigi mes abu ir Briga lankome pramoginiu sokiu sokiu bureli, kuris prasidedavo 17.30 As ateidavau kokia pirmoji, trecioji, o Romas visada ateidavo vos ne paskutinis, bet tadien ji radau…pirma! Siaubas kaip nustebai, o jei jis ateina ne pagal savo grafika, jis rengia kazkokia staigmena ar pan. Man suspaude sirdi – Briga siandien gaus eiline dovana, kuriu ji turi simtai, o man ji lieka tik svajoniu pasaulyje… Tiek to – juk gyvenimas eina toliau! Atejo ir visi kiti, Briga su Romu susibuciavo ir kartu nuejo i sale. Del nusiminimo nuo Romo laikiausi atstumo. Bet galvoju – kodel gi as sirstu? Nera jokio reikalo – kad Romka ruosia Brigai siurpriza – kasdieniska! Ir as save nuraminau… Griztam i klase. Ieinu su pakelta galva ir isdidzia sypsena. Tuomet ir man, ir aplinkiniams budavo gera… Bet kai as persirenginejau, as, net nesinau kodel, visa susiveliau.
„Teks persisukuot“ – galvojau, ir pasilikau viena is paskutiniuju. Romas neva pamete kazkoki daikta, ir tai pat uzsiliko klaseje. Briga jo nesulauke ir viena iskiutino namo. Treneris Romkai paliko klases rakta, kad isejes uzrakintu. Kai treneris pasisalino, jis uzrakino duris. As persigandau, bet maniau, kad tai padare seip sau. Bet kai uztrauke uzuolaidas, as netekau drasos – nejau jis mane…? Bet ne! As neklydau! Jis dare siurpriza, bet ne Brigai, o man! Klausiau, kodel jis tai daro? Romka paaiskino, kad as jam ne tik drauge. Jis ziurejo i mane kaip i mergina! Tai mane nustebino, norejau klausti, kodel to nepadare anksciau, bet lupos neprasivere is laimingos nuostabos. O siurprizas – zvakes, pasleptos uz radiatoriaus, ir mazai alkoholizuotas sampanas. As esu sakiusi, kad negeriu alkoholio, bet si karta – ipatinga akimirka! Isgeriau taurele, kuria jis atnese. Jis tai pat. Paskui ir viskas prasidejo – Romo lupos zaide su manosiomis, o tas zaidimas man patiko, jis mane apkabino, as ji tai pat. Jam as buvau lyg kaciukas, kuris buvo jo numyletinis, Romas gloste mano nugara, plaukus, galiausiai priejo prie sedmenu, as truputi soktelejau, bet nenutraukiau romantisko bucinio. Galiausiai jis atsitrauke nuo manes, svelniai mestelejo ant stalo, o as ant jo atsiguliau. „Nejau tai ivyks??“ Romas labai ramiai rankomis pervede per veida, pecius, krutine, pilva ir liemeni, paskui labai subtiliai nueme man sijona. Man buvo laaabai gera, atsipalaidavau ir tapau jo kaciuku. Paskui ta pati padare ir sau, ir mes palaipsniui tapome nuogi. Jis is karto to nedare, be atsigule ant manes, mes romantiskai buciavomes, o zvakes vis dege, kaip ir musu itampa. Kai abu visiskai atsipalaidavome, Romas tai padare. Stalas vis stpriau judejo, as buvau ispilta malonumo ir geismo prakaito, o jis… buvo tikras svelnuolis ir erzilas. Man beveik neskaudejo, mat visiskai atsipalaidavau, o jis manes… lyg gailesjo, neparode visos savo jegos. Galiausiai kai pasibaige, mes dar glamonejomes ir vartemes ant stalo.
Kai baigem, buvo 20.30 Nakti vis nesudejau bluosto – mano kunas ir siela to geide, ir kas minute vis stipriau… Kita diena jis mane apkabino Brigos akivaizdoje, o as… nezinojau ka daryti. Ji labai nuliudo suzinojus, kad as esu jo isrinktoji. Man net kilo gailestis, kai ja pamatydavau, bet ji visai ant manes nepyko. Ji buvo supratinga. Tai buvo mano, ir tik mano romantikas! Niekieno kito!
Loading ...