Mokykla. 8 klase. Arsus hormonu aistru periodas. Bet tik ne man. As – tyli rami mergaite, meniskos prigimties, geru tevu gera dukra. Nepaisant savo gero issiauklejimo, as, kaip ir visos mergaites, svajojau apie pirma meile, pirma bucini, apie princa ant balto zirgo… Kazkas is auksciau isgirdo mano prasyma ir tada mokykloje pasirode Jis… Man – 14, Jam – 21. Taip, Jis buvo mokytojas… Musu naujasis muzikos mokytojas.
Is pradziu Jis man netgi nepatiko (isvaizda). Bet po keliu Jo pravestu pamoku pamaciau, kad Jis – labai jautrios sielos, protingas ir iskalbingas zmogus. Tokiu vaikinu savo aplinkoje dar nebuvau sutikusi, taigi Jis man padare didziuli ispudi ir… nutiko tai, ko labiausiai nenorejau, kad nutiktu – po truputi emiau Ji isimyleti. Zinojau, kad mano meile, bent jau kol as mokausi mokykloje, liks be atsako, bet savo sirdziai isakyti negalejau… Kiekviena vakara kurdavau saldzius musu ateities planus, naktimis is savo namo langu stebejau Jo langus, kurie man truputi matesi… As siaip miegu tik nuoga, ir kiekviena vakara eidavau miegoti su viltimi, kad Jis gal visai netycia eis pro sali, uzsuks i svecius ir pamatys mane miegancia ir gal net nuoga… O sventas naivume! Kokius trejus metus kiekviena diena is eiles puoselejau sia svajone ir kitus su juo susijusius planus… Kai dabar tai prisimenu, net truputi juokinga darosi Jis gal ir pastebejo, kaip per pamoka sekiodavau ji zvilgsniu, kaip staiga tapau geriausia savo klaseje muzikos dalyku zinove, kaip jautriai reaguodavau i Jo pastabas man (priimdavau jas ne kaip is mokytojo, o kaip is mylimo asmens lupu)… Zodziu, tai tesesi ketverius metus – kol as baigiau mokykla… Is meiles Jam net pasirinkau ta pacia specialybe, kuria jis tuo metu dar studijavo. Isvaziavau is kaimo i miesta, pajutau laisve ir viena salta spalio vakara parasiau Jam zinute, kurioje prisipazinau Ji mylinti. Jis man nieko neatrase, bet, parvykusi savaitgaliui i savo gimtaji miesteli, gatveje netycia sutikau ji. Tarp kitko, jei kyla klausimas, kodel mudu nesusitikome universitete, tai todel kad Jis turejo quot;laisva lankomumaquot; ir as jo cionais beveik nemaciau.
Taigi mudu netycia susitikome gatveje ir Jis mane pakviete pas save i namus pasikalbeti. Taigi, as pirma karta pas Ji namuose. Triju kambariu butas tiesiog luzta nuo nuo kompaktu ir natu. (Beje, pamirsau pasakyti, kad jis buvo vedes, bet issiskyre man tebesimokant mokykloje, taigi gyveno vienas). Man apsalo sirdis, kai jis rode, kokios muzikos irasu turis – nuo seniausiu laiku, baroko, klasikos romantizmo epochu iki dziazo, geriausiu siu dienu rimtosios, pop ir rock muzikos. Kad taip man kas tokia kolekcija pametetu… Bet dar neprarandu vilties panasios, o gal ir gausesnes surinkti. Nukrypau nuo temos, sorry Taigi ta karta pas ji namie mudu daug snekejom apie viska, buvo ir asaru, ir juoko. Paklausiau jo, ar jis buvo kada suprates apie mano jausmus jam? Jis atsake, kad si ta nutuoke. Zodziu, tokiu vakaru buvo ne vienas ir ne du, o viena karta, gal truputi padaugine vyno, prisiglaudeme vienas salia kito labai labai arti… Jis mane apkabino per liemeni, o man tuo metu jaudulio banga prejo per visa kuna… Tikriausiai Jis tai pajuto, nes staiga atsisuko i mane ir paziurejo tokiu geidulingu zvilgsniu, kad visai istirpau jo akyse… Mudu buciavomes kaip pamise, o dar grojo aistringojo Caikovskio koncerta fortep. ir orkestrui B-dur… Jausmas buvo fantastiskas ir nenusakomas… Issipilde mano svajones… Jis mane nunese ant ranku i savo lova ir mudu nupleseme vienas nuo kito savo drabuziu likucius ir pradejome Meile… Man tik truputi skaudejo, bet skausmas greitai pradingo kazkur tarp Caikovskio ir jo akiu… Jis buvo patyres ir svelnus meiluzis, tad dovanojo net kelis orgazmus – is pradziu lupomis, atsiklaupes prie mano koju, o paskui atskleide savo tikraja jega…
Dabar berasant plazda drugeliai nuo prisiminimu… Nepamenu, kiek laiko mes mylejomes, turbut visa amzinybe, bet po tos nakties tapome tikriausiai labiausiai vienas kita mylinciu zmoniu pora… Kokia easame ir dabar. Tokia mano istorija…