Na ka, kaip ir dauguma paneliu as buvau „Tusochike“ kitaip tariant, megau klubus ir panasias tokias vietas kur yra daug vaikinu. Megau vaikinus uz nuoses vedziuot, buvau grazi, daili mergina…Visos dieno bego vienodai, tusai, vaikinai, alchoholis ir t.t…
Kol viena diena pas mane i klase neatejo vaikinas „antrametis“, as ji pazinojau labai senai gal net nuo darzelio laiku, aisku kaip diena, kad man jis patiko. Susibendravom praejus laikui, ejom kartu gerti ten dektines, alaus.. Nu mes biski isgere buvom, todl viskas buvo bum bum, kaip netiketai pradejom laizytis, liezuviai pinesi, aistringai glebesciojames, nustojom laizytis jis mane laike uz rankos, na draugai girti pradejo ten ploti, saukti ten „Valioo…Ohhh..“ as visa raudona sedziu tvirciau laikau ji, kaip nekaip pasiule jis man draugaut ;* Sutikau, net nedvejodama. Buvau su juo ant tiek laiminga, kad net aplinkiniai pastebojo. Jis labai norejo, kad pirmas kartas butu butent su juo, nu as kaip ir norejau, bet bijojau kazko, am..net nezinau ko as bijojau, todel turbut ir dvejojau.
Praejo kuris laikas kai mes draugaujam, jau eina 9 menesis, issiskirem as maniau, kad mylejau ,bet as klidau tai tik buvo stiprus susizavejimas, likom draugais. Susibendravau su linksmu vaikinu per pazinciu svetaines, na jis man patiko. Buvom suitike, kuri laika labai gerai bendravom, pradejom dazniau susitikinet jam buvo 19metu. Po kurio laiko jis pasiule draugaut, na kadangi pamirsau pirma vaikina, tai kodel gi ne. Antrasis atrode toks dieviskas, net nzinau kaip paaiskinti, nu ji buvo nerealus lyg kopija manes, todel jauciausi lyg su tikrai tuo vieninteliu. Buvo gimtadienis gerem, sokom..Kaip staiga jis mane pakvete i palepe sake bus grazu, nuejome. Gulim ant grindu virs musu dangus pilnas zvaigzdziu, apsikabinom ir ziurejom pro stogo langa i laukus, kur draugai fejerverkus leido, buvo nuostabu. Nusprendziau „Jau!“. Atsiguliau as ant jo ir pasakiau „Myliu tave labai labai, todel noriu kad butum man tas Pirmas, nepamirstamas“, jis nusisypojo ir pabuciaves, pasake, kad myli!. Pradėjo nurenginėti, buciuoti visa mano kuna, jauciau ta ugni viduje. Nu ir pagaliau jis iejo i mane, man skaudejo begalo, bet man buvo nesvarbu, baigem myletis uzmigom ( tai buvo nepakartojama, dziaugiuosi, kad tai nepadariau su pirmuoju).
Atsikeliau, susiruosiau ir isvaziavau namo. Atvaziavusi namo, ejau prigulti buvau pavargusi. Sugalvojau paskambinti antrajam ir paklausti kaip jis laikos? Neatsako…dar karta skambinu tas pats…Prisedau prie kompiuterio, bandziau susirasti ji per FB uzblokuota, prisedau prie kitu portalu kur turejau ji drauguose, visur uzblokuota pradejo asaros rinktis, nuejau i lova, verkiau gal visa amzinibe galiausiai atejo zinute („Pas mane kita, as isvaziuoju visam laikui, nelauk pupa, as nemylejau taves atleisk, tiesiog taip isejo“) Galvojau, nusizudisiu, pilnas veidas asaru, rekiau is skausmo sirdy…Atejo dar viena zinute, bet ne nuo antrojo, nuo pirmojo. Verkdama skaitau zinute parase (“ Ka tu? :D“), As atrasiau („verkiu, kodel tu man rasai? as Tave taip iskaudinau“), atraso („Atbegu pas tave!“) po 5min skambina i duris pirmasis, atidarau duris. Jis apkabines mane nesa prie lovos, pagulde sake: Nusiramink, atsimeni kai po issiskirimo sakiau tau kad ir kas nutiktu vistiek busiu salia. Issipasakojau
Mes susitaikem draugaujam iki siol, jis man atleido uz viska melagistes, skriaudas ir t.t. Esu pati laimingiausia nors, visada jausiuos kalta del to kad jam nedaviau ir jis butu man Pirmas, bet jis susitaike ir mes jau tikrai busim visados kartu :)* Tiesiog pamaciau sita svetaine, norejau ir as issipasakot, aciu jums labai.
Loading ...