Privaziavom prie jo namu. Nezinau kodel pasisiuliau ji is to baliaus parvezt. Juk matau tik antra kart, o pabendravom tik si vakara. Bet jis mane trauke. Nezinau kuo. Gal savo vyriskumu, gal siokiu tokiu paslaptingumu. Nezinau. Bet kazka jis turejo tokio, kas priverte mane elgtis taip kaip man visiskai nebudinga. Sustojau prie jo namo. Nenorejau, kad jis isliptu is masinos. Norejau, kad dar pabutu. Nustebau, kai pasiule uzeit pas ji pratest pokalbi ir isgert „kokios kavos ar ka“. Sirdis pradejo dauzytis kaip paselus. Nelabai supratau jo pasiulyma, nes jis neatrode is tu, kurie megsta vienos nakties nuotykius. Ka gi, sutikau. Uzejome i buta. Jis nuejo i virtuve padare kavos. Aisku, 3 valanda nakties ne pats metas gert kava… Snekejomes kazkokia tema dabar gerai net nepamenu kokia. Ne apie tai galvojau tuo metu. O jis vis snekejo ir snekejo. Nusprendziau atvesint siek tiek galva, nes mintys sukosi tik apie viena… Paklausiau kur cia galeciau gryno oro ikvept. Pasiemus cigarete bei kavos puodeli isejau is virtuves. Paskui save uzsidariau balkono duris, gaivus vejelis prapute galva, bet minciu apie ji neisvare. Isgirdau kaip atsidare durys. Jis iejo, prisidege cigarete. Stovejau, traukiau lengva duma ir stebejau ji. Jis irgi mane stebejo. Keista, bet nieko nesnekejom. Uz mus kalbejo musu akys. Pirma zingsni zengiau as. Priejau, apkabinau ji ir nedrasiai pabuciavau. Jo bucinys buvo kur kas aistringesnis. Jo svelnios lupos glamonejo manasias ir rodes, kad zeme is po koju slysta. Dar nieko taip nenorejau kaip siandien noriu jo. Dar stipriau ji apkabinau ir isisiurbiau i jo lupas. Jis aistringai mane buciavo. Jo buciniai keliavo per mano lupas ir skruostus link kaklo. Liezuveliu svelniai lyzteldamas tai sen tai ten dar labiau mane jaudino. Jis paeme mane ant ranku ir isinese i kambari. Neistveriau. Vel norejau pajust jo lupas prie savuju. Kiek spejom nueit per kambari tiek. Cia ir apsistojom. Vel jo svelnus buciniai. Dabar ir rankos jau nerimsta. Jos nedrasiai leidziasi link mano uzpakaliuko, paskui kyla i virsu ir apsistoja ties krutine. Greitu judesiu jis nuvelka mano bliuskute. As taip pat neatsilikau – nuvilkau jam marskinelius. Jo lupos leidziasi vis zemiau. Sustoja ties krutine. Tiesa, dar maiso liemenele, bet greitai ir jos nebera. Jis liezuveliu vedzioja aplink mano spenelius karts nuo karto juos svelniai krimsteldamas. As ji pastumiu ir jis jau sedi ant lovos. Atsisedu ant jo, tada jau as su juo zaidziu. Nemaniau, kad mano liezuvelis toks lankstus ir isdykes. Mano lupos turbut spejo paragaut viso jo kuno, kol nusileidau iki dzinsu juosmens. Pasiziurejau i ji. Maciau, kad jam gera. Is leto atsegiau uztrauktuka, numoviau dzinsus, uzdejau ranka ant jo „drauguzio“ ir letai pradejau ji masazuot. Jis i mane ziurejo nustebes, bet maciau, kad jam patinka. Tada vel pabuciavau jam pilva ir leidausi zemiau, bet… Na ne, nesulauksi. Bent jau ne si karta. Atsitraukiau nuo jo siek tiek. Prasisegiau savo dzinsus, net nespejau nusimaut, kai jis mane vel prisitrauke prie saves. Skubiai numove juos. Tada priglaude savo galva man prie pilvo, pabuciavo. Vienas po kito buciniu vis daugejo, jis leidosi zemyn. Bet staiga sustojo, pasiziurejo man i akis nusisypsojo ir pabuciavo karstai. I lupas. Supratau, kad ir jis mane norejo paerzint kaip as ji. Apkabino mane stipriai, jauciau, kad jis jau stipriai susijaudines. Nusirengiau paskutini likusi drabuzi, jis taip pat. Svelniai mane pagulde ant zeme ir uzgule mane visu savo svoriu. Buvo malonu jaust jo karsta kuna salia savo ne ka vesesnio. Pajutau kaip jis iejo i mane. Is pradziu judejo letai, po to vis greiciau ir greiciau. Girdejau jo alsavima. Girdejau ir savo. Jauciau, kad tuoj tuoj visa mano kuna uzlies neapsakomo malonumo banga. Jauciau kaip visas jo karstis pereina man ir pasklinda po visa kuna. Baigem kartu. Buvo neapsakomai gera. Jis mane apkabino ir pabuciavo. Isitaisiau jo glebyje ir palaukiau kol jis uzmigs. Tada atsikeliau, apsirengiau ir isejau. Namo. Ant staliuko palikau rasteli „ Aciu. Buvo nepakartojama.“ Ir apacioj savo telefono numeri. Nores – paskambins, nenores – vadinasi nereikia ir man jo..,
Loading ...