Kaip viskas prasideda? Kaip tave uzvaldo sex pazintys? Kaip uzsidega aistra ir amzina meile? Jau tris menesius nesimateme, kazin ar as jam vis dar svarbi? Ar jis galvoja apie mane? Kvaile, manai jis nesusirado kitos? Tokios mintys raizgesi mano galvoje, vaziuojant su draugais i Kauna. Vaziuojame aplankyti univeru, juk neuzkalnu ir linksmasis studento gyvenimas.
Mano mintis nutrauke drauges znybimas i pasone: „Tu ka, miegi? Ar tik skraidai padangem?“ Ji klause manes, gal po visko nuvaziuojame visi pas jos broli, jis tikrai nepriestaraus, ten netgi galesim truputeli pasiausti. Visi sutiko, bereikejo tik mano pritarimo, as neisimtis, todel linktelejau galva, jiems pritardama. Vakareja, saule leidziasi, tik sirdyje taip neramu, kazkaip keista, namai tokie pazystami.As juk zinau si rajona, cia Rimas, Rimas gyvena.Mes juk pro cia vaziuodavome, ta pati parduotuve ir tas keistas namas.O, stai ir jo namas.Sirdis tik dauzosi. Dovile, mano drauge, tikriaus suprato kas man, todel nusisypsojusi, tare: „Turetum ji aplankyti“ .Mes jau Dovos brolio, daugiabucio kieme.
Islipusi is masinos stoviu lyg ikalta ir nezinau, ka daryti, gal tikrai reiketu ji aplankyti, bet gal jis visai nenori manes matyti. Sukaupiu visa drasa ir pasakau draugams, kad truputeli dingsiu.Dovile pasake kaip rasti jos brolio buta, jei as vis delto nuspresciau sugrizti.Ji pasake, kad nesijaudinciau, jog jie be manes ryt tikrai neisvaziuos. Stoviu jo kieme ir jauciuosi lyg kokia dura: ka as cia veikiu, juk pati jam sakiau, kad niekada daugiau manes nebepamatys, o as cia. Spausti skambuti ar ne? Nusisuku ir jau bandau dingti, tik atsidaro durys ir is puola laukan jis. Plaukai varvantys pats su chalatu, akys be galo nustebusios. Jis pirmas sudrumscia tylos minute: „Nepatikesi, bet as jau ketinau vaziuoti pas tave, mano gyvenimas be taves darosi nebepakenciamas Nejaugi? Juk jis su chalatu, matosi, kad katik is duso.Kokia kvaile sutrukdziau jam linksmintis, tikriausiai jo pataluose dar pulsuoja kokia mergina. As pralemenu tik viena: „Nereikejo man cia rodytis, sutrukdziau tavo linksmybes“ O ne, tik neprasimanyk velei nieku.As buvau duse, o kai isejau pamaciau tave pro vonios langa.Pamanaiu, kad man akyse negerai, kad tu tik mirazas, todel as taip ir atrodau.“ As tyliu, nieko nesakau. Kvailai jauciuosi ir tikiu taip pat atrodau. Jis pakviete mane vidun.Tevu nera, jie isvyke i Egipta. Tyla is mano puses, o jis tiauskia visokius niekus, bando uzmegsti pokalbi. Jam nuo plauku vis dar varva vanduo, uzbegu laiptais i antra auksta, juk zinau, kur vonia,paiimu ranksluosti ir nusileidziu zemyn, jis virtuveje, sedi ir ziuri i viena taska, nusisypso mane pamates.”Pagalvojau, kad as tik prasimaniau, jog tu pas mane.” As nusausinu jo plaukus, lankstau ranksluosti, tarp musu jau uzsimezges sioks toks pokalbis.Papasakoju jam kaip as cia atsiduriaus, kad galbut man jau reiketu is cia eiti. Jis tik sugriebia mano ranka ir patempia lyg saves. Is ranku iskrenta ranksluostis,pradeda drebeti kojos, sirdis isdavike, dauzosi kaip paselusi.Pasisodina mane ant keliu, glosto mano plaukus.
Pagaliau suvokiu, kad jis vienintelis, kurio man reikia, kad niekada nenoreciau su juo skirtis. Musu lupos susiliecia.Bucinys toks svelnus, jauciu kaip jis sypsosi. “Daugiau taves niekada nebepaleisiu.Myliu tave, saulyte.” Ziuriu jam i akis, noriu jam pasakyti, kad noriu jo, jis supranta tai, nes jo akyse atsiranda selmiskas zvilgsnis, bet bijo perzengti riba, nes nezino kokia bus mano reakcija.Jis zino, kad dar esu mergaite ir visada sake, kad as pati turiu pasakyti, kada busiu pasirengusi. Apsizergiu ji ir pradedu ji buciuoti.Pradedu nuo akiu, tada nosis, lupas praleidziu,kaklas, griztu prie akiu.Pagaliau jo lupos, i jas tik paksteliu ir atsitraukiu, vel pabuciuoju trumpu bucinuku ir vel atsitraukiu.Tai darosi lyg koks zaidimas, jis stengiasi sugauti mano bucini ir pagaliau jam pavyksta. Visada buvau pakankamai drovi, todel nezinau is kur tiek drasos atsirado.Mano renka slydo chalatu zemyn, kur raistis. Nerisau jo, o tik ranka pradejau glostyti jo krutine. Jo rankos slydo mano nugara zemy, aukstyn.Pagaliau likau be marskineliu, o jo chalatas taip pat jau atristas.Jis be apatiniu, juk neperseniausiai is duso.Mano lemenele dingsta nuo kuno.Atrodo , kad istirpsiu jo glebyje.Jo rankos miklios, dzinsu uztrauktukas jau atitrauktas.Jo ranka glosto, kur dar niekas nera buves.Pasodina mane ant stalo.Numauna dzinsus, pamazu ir trusikeliai dingsta.Pajimu jo chalata uz atlapu, prisitraukiu ji arcia.Kojomis apglebiu ji.Jis pasiema mane i glebi ir nusinesa i savo kambari.Svelniai paguldo.Isbuciuja kiekviena kuno lopineli. Jis viska daro labia letai ir atsargiai, nori, kad mano pirmas kartas butu istabus.
Jis ant manes.Pasiziuri klausiamu zvilgsniu ar as tikra del to, kas dabar ivyks? Mano akys pasako, kad taip. Is stalciaus issitrauki prezervatyva ir as jam bandau uzmauti.Nepavyksta, juk niekada to nedariau, juokiames, jis padeda man. Ir pagaliau pajauciu kazka savyje.Visa gerkle uzeme, jausmas neapsakomas, skausmas, jo zvilgsnis i mane.Mato mano sumisima ir skausma, tad daro viska palenga. Skausmas slegsta, as apsikabinu ji kojomis ir bandau pasakyti, kad noriu jausti savyje viska, ka jis turi. Ritmas vis greiteja, kol viska vainikuoja abieju gilus atodusis.Baigeme kartu, kaip pirmam kartui visai neblogai. Atsigula salia, glosto mano plaukus, jis zino kaip man tai patinka.I ausi suznibzda: “ Tu nuostabi.Tu mano ir taip bus amzinai.” As jo glebyje, gulime kol kambaryje pasidaro visiskai tamsu., tik uzlango sviecia gatves zibintai.
Dabar mokausi Kaune, mes kartu gyvename bute, kuri nupirko jo tevai mums. Mes kaip tos isimylejeliu poreles ir gyvenimas nuostabus ir tikiu, kad taip bus visa amzinybe…
Loading ...