Mano pirmas kartas buvo kaip siaubo filmas, nes mane išprievartavo. Nežinau, labai ilgai dvejojau, ar pasakoti internete, ar ne, bet nutariau išsilieti būtent čia… Jums leidus pasakosiu nelabai cenzūruotai.
Jau leidosi saulė. Mes su drauge ėjome iš „Coca-cola Plaza“ kino teatro, juokėmės, mat buvome komedijoje (pavadinimą užmiršau) ir tą dieną butu likusi kasdieniška, jei…
Mes atsitiktinai susitikome su keliais šauniais bachuriukais, su kuriais susipažinome prieš… dvejus metus, jei neklystu, diskonoi. Jie (Audrius ir Edgaras) tai pat labai nustebo. Abu gyvena lazdynuose, na, truputėli toliau už jų. Pakako keletos kartų susitikti (matėmės, apvalinus, 10-18 kartų, toliau susirašinėjome SMS ir skambinėjomės) Mes apsikabinėjome ir atsibučiavome, mat buvome gan geri draugai. Abu pasisiūlė mus palydėti, mat Edgos atvarys dar keli draugeliai, jų klasiokai. Ką gi, einame visi drauge link Kudirkos gatvės (ten aš gyvenau) ir juokaudami šnekučiavomės, pasakojome nutikimus įvykusius mus nepasimatant, ir iš to gardžiai pasijuokdavome. Buvo romantiška, saulė leidosi, o dangus pasidarė skaisčiai oranžinės spalvos. Audrius padėjo ranką ant mano peties, o Edga – ant Meilės (mano drauges vardas). Aš kol kas nesipriešinau, o nusišypsojau, bet kai Audrius jau linko pasibučiuot, aš pasijutau nejaukiai. Jis tai pastebėjo ir atsitraukė.
Štai Basanavičiaus gatvė. Edga prašė trumpam sustoti, o pats įėjo į laiptinę ir girdėjosi jo neaiškus balsas. Kai atėjo, sakė kalbėjo su tėvu, kad grįš vėlokai. Bet jis melavo…
Po kiek laiko atvažiavo BMV, o ten sėdėjo du jo draugeliai. Man suėmė smalsumas kiek gi jiems metų? Jie atsake:
– Mums po 18. Sėsk, pavėžėsim iki namų!
Iš tikrųjų, pavargau, bet nesutikau – aš būnu atsargi. Jie sakes niekus nenuklys, bet prieštaravau kaip katė šuniui! Tuomet jie per prievartą įtempė mane į automobilį. Tai pat bandė ir Meilę įtempt, bet jai kažkaip spardėsi, mat ji stipresnė už mane, ir pabėgo. Aš šaukiau „kviesk policiją! kviesk policiją!!“ Ji jau sakė bėga į nuovadą, bet tik tiek ją ir mačiau, mane staigiai nuvežė į kažkokį tamsų ir nuošalų skersgatvį. Man uždengė burną ir suspaudė kojas, tai pat rankas, paskui išlipome iš automobilio. Tuomet aš priešinausi, bet man vienas iš jų trenkė į veidą, ir aš kiek aprimau, bet vėl krutinausi, ir galiausiai priėjo Audrius, o aš jam:
– Kodėl tu ne grynas auksas, o tik paauksuotas supuvęs ir sumindytas obuolys??
Jis į mane pažiūrėjo su pykčiu, gailesčiu ir tai pat trenkė į veidą, negana to, spyrė į kojas. Aš susmukau kaip šlapias skuduras, netekau jėgų, o jie „davė penkis“ Audriui. Aš apsiašarojau, ir pradėjau verkti, bet mane išauklėjo, ir tapau paklusni, bet visa savo siela priešinausi tam. Galiausiai jie mane metė ant pirmo pasitaikiusio konteinerio ir pradėjo nusirenginėti. Aš pradėjau muštis kojomis, bet tie tik laike rankas. Audrius nusiėmė kelnes, man nuplėšė kelnaites. Aš iš visų jėgų suglaudžiau kojas, bet netekau vilties – aš jau busiu kalta per prievartą. Tas iš visų jėgų praskėtė ir klausė „tau švelniai ar grubiai?“ aš nieko nesakiau, tik „paleisk mane, akiplėša! visa gyvenimą tave slėgs sažinės graužimas, jei ją turi!“ Ir tas nutarė grubiai. Man lyg kalavijas pervėrė skausmas, pradėjau garsiai aimanuoti, o jis klykė iš pasitenkinimo, juk jam tai ne pirmas kartas… O Edga iš kitos puses man kratė krutinę. Galiausiai pats užšoko ant konteinerio ir sukišo savo tą stulpą man į burną. Jis dejavo iš malonumo, ir tai darė vis stipriau. Bandžiau jam įkasti, bet to padaryti neleido aštrus lyg peilis skausmas. Paskui nuėmė liemenėlę ir laižė spenelius, juos kramtė, o man skaudėjo, ir aš verkiau garsiai aimanuodama. Maniau, kad tai viskas, bet paskui pradėjo Edga, ir kiekvienas darė tą patį vis stipriau… Kai pabaigė paskutinis, visi žvengdami nuėjo. Aš bandžiau atsikelti, bet dėl nepakeliamo skausmo netekau sąmonės…
Po kiek laiko aš atsigaunu toje pačioje vietoje. Skausmas buvo jau nuslopęs, bet dar skaudėjo. Atsargiai atsikėliau, apsirengiau tuo, kas liko iš drabužių, ir šlubavau taksofono link. Tuomet paskambinau policijai ir pasakiau, kad mane išprievartavo. Jie, ačiū Dievui, patikėjo ir paklausė adreso. Kažkaip nusakiau jį, padėjau ragelį ir dar kartą susmukau. Dabar niekas nerūpėjo, tik kad pagaučiau kaltininkus… Atvažiavo policija, mane surado, ir nuvežė i ligonine. Gydytojai pasibaisėjo, kai kažkaip suraizgaliojusi papasakojau įvykį. Jie surado džinsuose mano mobą, kuri buvau pamiršusi ir jis gulėjo nepavogtas, per ji susisiekė su mano mama. Kai atvažiavo, ji verkė kartu su manimi.
Maždaug po metų kaltininkai surasti, nors to nesitikėjau. Kai jie prisipažino, ką yra padarę kitoms merginoms, jiems paskyrė lyg 1 ar 2 laipsnio nusikaltimą, o bausmes taip ir nesužinojau, ir nenoriu žinot!
Loading ...