Mano pirmas kartas buvo gan komplikuotas. Pirmiausia gal todėl, kad kažkada, kai man nebuvo nė 16, vienas pažįstamas porą metų vyresnis vaikinukas mane bandė išprievartauti. Po tokių nuotykių, kaip žinia, atsiranda visokių nepagrįstų baimių. Aš apie šį įvykį niekam nepasakojau ir viską laukiau sau. Pasidariau didelė vaikinų draugė, bet beveik niekada panelė. Atsirado ciniškas požiūris.
Antrame kurse teko išvykti studijuoti užsienin mainų programa pusmečiui. Kadangi dažniausiai būdavo gėda prieš merginas prisipažinti, kad vis dar esu nekalta, meluodavau. Ir flirtuodavau į valias. Man tai buvo ieškojimų metas. Traukė abi pusės, tiek vyrai, tiek moterys.
Vieną popietę susitikom su viena amerikiete pas ją darytis vakarienės ir žinoma išgėrėm butelį vyno begamindamos, kitą po vakarienės. Kadangi joks viešasis transportas jau nebevažiavo, likau nakvoti.
Lova buvo viengulė, mes dvi smulkutės apsikabinusios laisvai tilpom. Bėda tik, kad atmosfera buvo velniškai įkaitusi ir naktiniai marškinėliai jau buvo ant grindų. Aš neturėjau žalio supratimo, ką reikia daryti su moterimi… Bandžiau daryti dalykus, kurie, kaip įsivaizdavau, patiktų man… Ir įsitikinau, kad esu visiškai „straight“. Taip, pasibučiuoti yra „fun“ ar truputį daugiau, bet kai veiksmas nusikelia apačion… Buvau sausesnė už sausą, tuo labai nuliūdindama savo lovos draugę.
Kitą rytą draugiškai pasišnekėjome, kad nebus iš manęs merginų mylėtojos. Nutarėme likti draugėmis ir tokiomis esame iki šiandien.