Pirmas kartas su tėčiu

Man pirmas kartas buvo su tėčiu. Tai tikrai neįprasta, tačiau nutariau papasakoti savo istoriją.

Buvau iš tų, kurios laužosi. Atseit nepasiekiamoji, bet geidžiama. Žinojau, kad toks įvaizdis nėra visiškai padorus, bet taip buvo geriau negu buti kiekvieno vakarėlio kekšele. Greičiau buvau kas antro vakarėlio pasikėlusioji. Bachurai negailėdavo komplimentų, kartais net labai subtilių. O kartais pavadindavo tiesiog „pasikėlusia kurva“. Man nuo tų žodžių nebuvo anei šilta, anei šalta, nes mane traukė šiek tiek vyresni. Gerai mokiausi, turėjau daug draugų. Turėjau ir kelis visai rimtus vaikinus. Bet jie negavo iš manęs to, ko norėjo. Kodėl nedaviau? Iš tikrųjų aš to velniškai bijojau. Kažkokie psichologiniai veiksniai neleido man atsiduoti vaikinui, jaučiau šleikštulį vien pagalvojus apie tai. Galvojau, jei pasimylėsiu, tai jausiuosi sutepta ir, žinoma, visi sužinos apie tai. O tada mano geram vardui aTa. Taip gyvenau tarp painios kryžkelės ir Hamletiškai savęs klausdama: mylėtis ar nesimylėti?

…… Tačiau…. Su kuo? Kas galėjo buti mano nekaltybės atėmėjas? Jis turėjo buti 100% patikimas. Ir aš norėjau vyresnio, su patirtimi… Apsvarsčiusi visas galimybes spjoviau į sudėtingą viso ko apmastymą ir pasidaviau likimui. (Dabar žinau – tai buvo geriausia, ką galėjau padaryti, aš pagaliau atsipalaidavau, ir tada prasidėjo mano laisvas ir tikras gyvenimas. Pagaliau tartum po ilgos slogos aš pajaučiau skonį!)

Tai buvo vienuoliktos klasės užbaigimas. Kadangi esame linksmi ir besidžiaugiantys gyvenimu, nutarėme gerai atšvęsti šį užbaigimą, nes kiti metai žadėjo žiauriai rimtą kibimą į mokslus. Kelios merginos ėmėsi organizacinių reikalų ir suveikė namelį prie ežero. Daugelis vienuoliktokų (ir net tik) birželio kažkelintosios popietę atskubėjo prie to ežerėlio su namuku. Neaprėpiamos galybės alkoholio, maisto ir viso kito šlamšto gulėjo vaikinukų bagažinėse. Ne vienas iš jų tikėjo praleisti smagią naktelę su žavia paukštyte. Žinoma, pirmas uždavinys būtų ją lengvai apsvaiginti. Žinojau, kad daugelis taikosi į mane. HAH, galvoju, eikit visi nach..i, nepasirašysiu. Bet kaip vėliau tapo aišku, šios pirmosios mintys buvo be pagrindo, nes parašą aš, vis dėl to, padėjau… Linksmybes kaip reikiant įsisiūbavo. Kadangi vakaras buvo fantastiškai puikus, niekas į namelį net kojos neįkėlė. Aš su geriausia drauge gurkšnojau sidriuką, kartkartėmis užtraukdama dūmeli, kuriuo šiaip jau mėgaudavausi ypač retai. Mes sėdėjome pavėsinėje ir stebėjom šėlstančius, klasiokus ir žmones iš kitų vienuoliktų klasių, o aš negalėjau atitraukti nuo vieno iš klasiokų tėvo. Tylutėliai juokiamės kai viena iš mūsų geriausių draugių nuėjo su vaikinu į namelį besilaižydami. Tebunie, galvojome. Sidro turėjome į valias, taigi palengva gurkšnojome. Pamažu abi, kažkaip keistai atsiskyrusios, apsvaigome. Pradėjome nesveikai kikenti, prisiminėme gražiausius laikus. Abi buvome užsispaudusios, ir vis dar nekaltos, bet gražios ir karštos. Nesigiriu, bet ką gamta davė, tuo reikia didžiuotis. Ir staiga prie mūsų prisėdo trys vaikinai. Kokie dar vaikinai…jiems mažiausiai galėjo buti 23-30. Dailus vyrukai, žodžiu. Pasukusios į kitą puse pastebėjome dar daugiau visiškai nepažystamųjų, jau besišnekučiuojančių ir begerenčių su kitomis merginomis. Prigužėjo liaudies truputi ne į temą, bet tai niekam nerūpėjo. Vyrukai pradėjo mus kalbinti. Esą kodėl tokios ledovos paneles sėdi atsiskyrusios ir vienos sau gurkšnoja. Tau beda – pagalvojau, bet garsiai nepasakiau. Vienas iš vaikinu pasiūlė mano draugei pasivaikščioti ir ji pakabinusi liežuvį sutiko. Ot kekšelė, palieki mane – pagalvojau. Likau viena su dviem vaikinais, vyrukais, baxuriukais – kaip pavadinsi, taip gerai. Pastebėjau, kad vyresnis vaikinas pamerkė savo sūnui akį, ir jis pasišalino. Likau viena su žiauriai gražiu vyresnio amžiaus vaikinu, apsirengusiu balta maikute, ir mėlynais džinsais, kvepiančiu prabangiais kvepalais. Na, įdomus derinukas. Svaiginantis, ne taip kaip kiti vaikėzai. Bet jis kvepėjo pavoju. Tai audrino, ir kartu velniškai gąsdino. Jau buvau sužinojusi, kad jis Edgaras. 34 metu inžinierius. Vieno iš mano klasiokų tėvas. Neblogai įsitvirtinęs Vilniuje. Man tuo metu buvo aštuoniolika. Segėjau trumpoką balta sijonėlį, baltą maikutę ir juodą švarkelį. Avėjau aukštakulnius. Atrodžiau kaip tipine fifa, kuria apčiešinus jau po 5 minučių ji butu tavo vergė, tavo kekšelė. (kaip aš mėgstu vadinti). Nors mus skyrė 16 metų amžiaus skirtumas, bet iš mūsų pokalbio, buvo galima suprasti, kad turime bendrų dalykų, kad jis turėjo jauną žmoną, tačiau dabar su ja išsiskyrė. Aš apsvaigusi buvau, bet kalbėjau aiškiai ir man būdinga kalba. Leidau jam suprasti, kad esu visiškai padori. Pasakiau, kad esu nekalta ir tas mane nervina. Dieve, ko tik neprikalbi, žmogus, apsvaigęs. Visos užslopintos nuoskaudos išsilieja. Aš  jau seniai troškau tikro, subrendusio vyro. Aš net pradėjau žliumbti, tai buvo taip nebūdinga man – aikštingai, drąsiai ar, atseit, nieko nebijančiai panelei. Jis mane apkabino ir priglaudė. Mane užliejo pliūpsnis karščio. Aš jo norėjau, pasijaučiau kaip žvėris ir įsisiurbiau į jo lupytes. Supratęs, kad aš pati pradedu žaidimą, jis nedelsiant į jį įsitraukė. Taisyklės buvo mūsų abiejų rankose. Bet jis jautė, kad tokiai kaip aš reikia stipraus vyriško mąstymo ir poelgiu. Pasisodino mane ant savo kelių, aš jį apžergiau, mes laižėmės kaip patrakę. Nusimečiau savo švarkelį. Po švarkeliu jo laukė gili iškirptė ir nemažas gamtos turtas dviejų kalneliu pavidalu. Jis pradėjo bučiuoti kaklą, slinko žemyn. Tai taip jaudino, kuteno pilvą, kaip kažkas sako, drugeliai ten pilve skraidė. Atsikvošėjusi pasakiau stop. Ne, ne visam laikui, o tik laikinai. Neįsivaizdavau savo pirmo karto ekstremaliai – lauke. Jis pasiūlė eiti į namelio kambarį. Apgaubė švarkeliu ir apkabinęs per juosmenį nusivedė į kambarėlį. Ten užrakino duris. Ir štai mes keturių sienų apsuptyje. Jis šelmiškai nusišypsojo (dieve, tie balti dantys, kandi, aistringa šypsena) aš vėl jo norėjau, kaip žvėris. Jis prišoko prie manęs ir pradėjo rengti. Likau tik su apatiniu trikotažu. Atrodžiau tikrai gundančiai. Rausvi stringai, ir rausva liemenėlė. Ryškus derinukas, o pati buvau truputi lankiusi soliariumą. Ne per daug, atrodžiau gundančiai, bet jis atrodė ne ką prasčiau. Nurengiau jį, jis liko tik su apatiniais. Jo figūra buvo ideali. Filmo herojus, saldainis, bet žinojau, kad aštraus proto. Tai mane dar labiau audrino. Jis atsegė mano liemenėlę ir pradėjo laižyti krūtis, kandžioti stangrius spenelius. Aš sudrėkau, visas kūnas drėko iš  jaudulio. Tada mane paguldė ir su dantimis nutempė kelnaites. Pradėjo laižyti mano vietelę. Aš beveik raičiausi nuo patiriamu pojūčių. Jaudino mane kaip reikiant, bet tada nutariau imtis iniciatyvos aš. Pasikeitėme vietomis. dabar aš buvau viršiau ir moviau jo paskutinę uždangą – trumpikes . Po jomis manęs lauke kietas jo draugas. Man jis kėlė jaudulį, o ne kaip seniau galvojau – šleikštulį. Aš pradėjau jį bučiuoti, bet apžioti ir čiulpti nedrįsau. Man tai pasirodė žema. Truputi ji paglamonėjau, ir jis nebelaukęs įėjo į mane. Truputi suspigau ir susigėdau. Jis mane nuramino ir pradėjo judėti. Skausmas vis dar dūrė ir neleido atsipalaiduoti. Judėjome ir jis man minkė krūtis palengva… Truputi atsipalaidavus skausmas sumažėjo. Galop jo nebejaučiau ir pradėjau judėti smarkiau. Pagaliau taip įsisiūbavome, kad net išprakaitavome. Alsavau, dūsavau, jis taip pat. Mes buvome apimti aistros. kai įniršis atslūgo, jis išėjo iš manęs. Mes užmigome apsikabinę. Kitą rytą pabudus neradau jo šalia. Truputi išsigandau to, kas nutiko. Bet buvo gera. Aš tapau moterimi. Vienos nakties nuotykis su daug vyresniu vyru – taip kekšiška, bet juokiausi iš savęs. 

Įspėjame: turinys skirtas suaugusiems
Šiame tinklalapyje pateikiama erotinė informacija, skirta asmenims nuo 18 metų. Atidarymi šį tinklapį patvirtinate, jog esate pilnametis.