Niekuomet netikėjau kad kadanors sutiksiu tobulą vyrą. Tačiau pažinusi N supratau kad tokių esti. Jei tikėčiau visomis kvailystėmis apie telepatiją, patikėčiau jog jis geba skaityti mano mintis. Kiekvienas jo ištartas žodis tiksliai toks kokį norėčiau išgirsti, kiekvienas žvilgsnis tuomet kada noriu jį pamatyti. Net šiek tiek pavydžiu jam tokio gero gebėjimo perprasti žmones. Kiekvienas poelgis atrodė tarsi skirtas mane suvilioti, tirpau nuo paprasto jo nuostabių, rudų akių žvilgsnio ar jo tobulos „holivudinės“ šypenos ir to nuostabaus jo akies mirktelėjimo, kurį jis mokėjo tobulai. Aukštas, puikaus sudėjimo, profesionalus šokėjas, su ledine mašina, ko dar galėtų trūkti? Ir ne gana to jog jo išvaizda buvo vedanti iš proto, charakteris buvo visiškai nepriekaištingas. N gebėjo bendrauti su bet kokiais žmonėmis, kiekvieną perprasdavo per kelias dienas, ir savo gerumu, charizma, šiltumu pavergdavo. Manote perdedu? Visiškai ne, nes ne man vienai buvo galva susukta. Dar bent pusšimtis moterėlių ir merginų šokančių pas jį, negalėjo jam atsisprti. Sutikusi jį visiškai pamiršau savo ilgametį vaikiną, nes paprasčiausiai jis prieš N atrodė apgailėtinai. Žinoma jo palikti negalėjau, vien dėl prisirišimo.
Aišku N buvo visiškas totalus mergišius, kuriam reikėjo kiekvienos. Jis net merginą turėjo tuo metu, tačiau laisvai flirtavo su kiekvina. O man tai netrukdė, nes aš beviltiškai jo troškau. Na o jam kas, juk jis vyras, viena daugiau ar mažiau jo sugulovių sąraše. Žinoma aš jau seniai nujaučiau jo tikslus, juk kam vėlai vakre po treniruotės pasilikti papildomai padirbėti porą jaunų patiklių ir akivaizdžiai jam po kojomis merginų? Žinoma pirmus keletą kartų viskas vyko taip kaip kiekviena treniruotė, su šiltais pasišnekučiavimais ir sunkiu darbu.
Tačiau susirgus mano draugei man teko pasilikti vienai, tuomet prašokus kelis šokius, jis nuspręndė kad man reikėtų „atsipalaiduoti“ jog šoku slasą per daug įsitempusi, ir pasiūlė nuvažiuoti išgerti. Žinoma aš bandžiau atsisakyti, tačiau kas tasispirtų jo prašymams. Po kelių kokteilių man jau sukosi galva, ech senei bebuvau gėrusi. Mačiau jį dar tobulesnį nei blaivi. Tuomet praktiškai šaukte šaukiau „man reikai tavęs!“ Ir jis tai puikiai suprato. Po kelių besvirduliuojančių salsų tame klube pajudėjome mano namų link. Palydėjęs mane iki pat durų dar pasiteiravo ar gerai jaučiuosi, ir atsiprašė kad nugirdė mane. Ir jau ruošėsi išeiti, kuomet aš suspaudžiau jo ranką ir paprašiau pasilikti su manimi. Jo vyriški įpročiai negalėjo atsispirti parversti dar viena mergužėlę lovon. Viduje jis mane sugriebė ir nusinešė lovos link, ten mane pasodino ir paklausė ar aš tikrai to noriu, „o ar galima to nenorėti?“ pamaniau sau, ir puoliu jį bučiuoti. Pasirodo aš buvau teisi, jis tikrai tobulas. Bučiuojant jo lūpas jaučiausi tartum ragaudama uždraustąjį vaisių. O švelnus jis rodos ne tik bendraujant, tačiau ir dabar jis elgėsi su manimi lyg su dūžtančia statulėle. Rūbai nuslinko man net nepajutus, ir taip pat greitai jis jų nebeturėjo. Visa virpėjau, bet ne iš baimės, o iš manlonumo. Juk mano svajoniū vyras, tiesiai prieš mane nugas, ir kas gali būti geriau. Na jei jau tobulas tai visur, viskas įvyko nepakrtojamai, jaučiausi tarsi tuoj sudeksiu nežmoniškoje aistroje. Kiekvienas jo krustelėjimas, bučinys, ar prisilietimas buvo tobuli. Neturėjau nei vieno tokio gero vyro prieš tai. Nors neturiu per daugiausiai su kuo ir palyginti.
Ryte pabudus pamačiau jį, jau besirengentį. Jis tiesiog priėjo mane pabučiavo, ir pasakė „ačiū, labai ačiū“, aš tesugebėjau jam nusišypsoti. Kai vėl sutinku jį, visados sulaukiu iš jo šiltos šypsenos ir šilto bendravimo. Keistas iš tiesų jausmas. Tačiau aš nesu kaip daugelis merginų ir netrokštu amžinos meilės ar vedybų. Man pakako tobulos nakties su tobulu vyru. Ir aš laiminga jog apskritai galiu su juo bendrauti, jį matyti, kartais net liesti. Man to visiškai gana.
Loading ...