Ech, chebryte, pasiskaiciau as cia jusu ishminti ir nusprendziau pats si bei ta paporint. Nesmerkit uz klaidas, bo nerastingas… Tai va, uzsinorejau as viena karta merginos. Net akis grauze. O kur rast? Drauges neturejau, pas didziai gerbiamas prostitutes nenorejau, nes girdejau, jos ten vos ne kaip bacilu inkubatoriai ant koju… Vadinasi, reikia merginos. Geriausiai nemokamai… Susiradau savo sena drauga, kurio tokios problemos kaip ir nekankino, pasipasakojau jam. Senis is karto rado iseiti ( jam tokios problemos – ne problemos). Po dvieju dienu abu sekmingai tusinomes pas mudvieju bendra pazistama Z, kur buvo n bernu ir x mergu. Kadangi xgt;n, tai del merginu niekas ir nesipese. O as susipazinau su tokia Daiva, kuri ir saldziai atrode, ir protingai plepejo. Taigis, susipazinti mums padejo nedidelis alkoholio kiekis, panaikines visokias fobijas ir tabu. Kol aplinkui visi gere, mudu labai idomiai pabendravom. Is pradziu tarp musu buvo 0.7 metro atstumas (pagarba), paskui pasidare 0.2 metro (aistra), galop isejo tokia poza: as guliu ant sofos, padejes galva jai ant keliu, a jinai man kasytes pina (hipis buvau).
Tai vat, o paskui mes isejom i balkona prasiblaivyti, nors isgere ten ne kazi kiek buvom. Prasivedinom, man aiskus ir kryptingas noras atsirado (smegenis sperma ryskiai uzspaude), tai pradejau listi prie jos buciuotis. Kadangi shaunioji Daiva buvo nieko pries, tai netrukus sugalvojau, kad reikia ir sio to daugiau. O va cia ji nesutiko. Ir dar pasake, kad ji ne is tu, kur leidziasi po pirmos pazinties. Ji tipo nori padraugauti bent tris menesius ir paziureti, kas as per ciuvakas. Ne, nu cia tai shakes… Aisku, garsiai nieko nepasakiau, bet sunervino mergicka…
Apsimainem telefono numeriais ir prasidejo tos visos nesamones, kaip vaiksciojimai i kina, i kavines, barus, tusus ir visa kita. Paskui dar sugalvojo mane pas kirpeja nuvesti, pas manikiurininke, i soliariuma… Kur tik neteko pabuvoti su ja. Po menesio maniau, kad man kaip ir medalio uz kankinimus reiketu… O paskui as ja lauzti ant pisiuko emiau, bo pastebejau, kad mane ir nelabai grazios is reikalo traukti pradejo. Issigandau, kad kur patvory kokios pabaisos nepadaryciau, jei netycia uzplauktu. As jai taip ir pasakiau.
Tai va, pasirodo gerai yra protinga drauge – kitokia butu is karto uz panasius zodelius in snuki davus… O Daiva tik pasijuoke ir pasake, kad jau labai greitai. Rytoj, jei reikia. Derejausi del „siandien“, bet nieko neisejo. Rytoj tai rytoj. O „rytoj“ mes pas ja susitikom ir as is karto atsisakiau visu soliariumu, teatru , kavinius ir etc. Meiles reikejo! Na, gal dar meiles, bet pirmoj eilej – elementaraus kunu suartejimo. Stenancia ir pasipiktinusia isiverciau i jos lova ir nubuciavau taip, kad pats ekstazej buvau, kad taip moku… Isivaziavo merguzele, ziurek, pati veiksma pradejo daryti. Is pradziu rankutemis, tik paciame pavirsiuje, paskui ir lupytemis… Paskui dar nusivilkom, kad fainiau butu, o as vos nenuleidau jos kuna pamates. Grazi ji be proto, bent man taip atrodo… Visus prezikus ant lovos isbarsciau kelnes besimaudamas… O paskui kad puoliau kaip isbadejes, tarsi penkis gyvenimus be moters kuno silumos pralaukes. Isglamonejau, isbuciavau, pasistojo man ten nuo viso veiksmo, o kai ji dar pradejo shelti, tai visai faina pasidare. Dukom gera pusvalandi, apsvaige vienas nuo kito. O paskui as patyliukais ruostis pradejau – uzsimoviau quot;skafandraquot;, ir atsargiai perspejau, kas dabar bus… Ji kiek palauke kazko issigandus, tada pasiziurejo kazkaip graudziai ir praskete kojas. Tik pasake, kad jei skubesiu ir busiu neatsargus, sukandzios… Kur jau cia nebusi atsargus, kai tokiom issigandusiom akytem ziuri… Nuo tokio zvilgsnio net meile pajutau didesne… Suradau ta vietele, del kurios man visi skysciai vire, paspaudziau taip apytaikliai, jai tik asaros pasirode. Ne dziaugsmo, tai jau tikrai… Treciu ar krtvirtu paspaudimu ledus pralauziau. Zinot, kas durniausia buvo? Ogi jokio malonumo. Kol ji ten sluostesi asaras ir krauja, kurio kazkiek gavosi, as ja guodziau ir galvojau, kas cia su manim negerai. Kodel jokio kaifo?… Sita galavalomke issprendziau, kai kita karta mylejomes. Kai jai akytes ne baimingai, o laimingai spindejo. Tada ir sukandzioti nebegrasino. O kaifas atejo tada, kai ji is laimes krykste – dashuto tada, kad gerai jauciuos tik kai Daiva laiminga be proto. Ir paciam baigti lengviau, ir po visko dar parukyti norisi, nors siaip nerukau… Tai va taip man gavosi. Prisiseksavau…
Jau meteliai su Daiva po kino teatrus, barus, kavines (apsaugok Dieve – ir soliariumus su manikiurininke) kartu lankomes. Meile? Ka as zinau… Zinau tik, kad kai nesvankiai kalbeti apie tau pradedame- metas ieskoti lovos. Vat taip
Loading ...