Tai nebuvo primas kartas… Nors dabar daug atiduociau uz tai. Kuo tai buvo ypatinga? Nezinau. Gal todel, kad toki grozi maciau pirma kart? Toki tiruma. Dabar rasydamas jauciu beprotiska nuostalgija, jog buvau jaunas ir kvailas. Jog tik dabr supratau, tokios merginos trosko kiekvienas. Na gana tu sentimentu. Geriau papasakosiu viska…kad suprastumet koki tyra vaika praradau. Tuomet man buvo dvidesimt vieneri. Pinigai, merginos, seksas, alkocholis, cigaretes… Galvoje vejai. Man daug kaip ir nieko nereikejo. Apie ateiti planu jokiu. Tesiog megavymasis gyvenimu. Ta diena keliavau prie juros. Oras buvo apgailetinas, stipriai lijo, nors salta ir nebuvo. Tesiog buvau pilnas optimizmo, kad orai pasitaisys.
Taigi lekiu autostrada. Galiausiai Klaipeda. Keltas. Neringa. Manes laukia Nida. Skubu kiek igaledamas. Noriu ramiai atsikvept. Pavargau nuo surmulio. Likus keliems kilometrams iki Juodkrantes. Per kelia perbega mergaite. As lekdamas nevaldomu greiciu. Nesugebu sustabdyt masinos. Ir, kad isvengt nelaimes nusuku i automobili i sona. Masina ivairuoja i griovi. Persigandes ir istiktas panikos, bei soko puolu is masinos. Priekinis sparnas sumaitotas. Gysnos smilkiniuose, net tvinkcioja. Staiga prisimenu permirkusia mergaite. Begu i kitapus gatves. Prasibranu pro bruzgyus. Isvysatu ilanka. Daug isvirtusiu medzio. Apsidairau. Ant vieno is ju sedi mergaite. Koju pirstasi siekia vandeny. Slenku link jos noredamas isitikint, jog viskas tvarkoje ir ji nepatyre soko. Sukteliu. I mano sauksma atsiliepia tik tyla. Prieinu artyn. Ir ji staiga stryktelna nuo medzio. Mane tvykstelna susizavejimo banga. Tokio tyro veido nesu mates niekada gyvenime. Visa savo paauglyste medziojau grazius snukelius. Na gal pergrubiai pasakyta, bet tai tiesa ir tokio grozio akys nebuvau regejes. Zydros dideles persigandusios akys. Ilgom plakstienom. Skaisti porcelenine oda. Rausvos lupos. Kampuciai siektiek pakile i virsu. Jos dreba nuo salcio. Siektiek prasiveria. Pasimato dideli, gal siektiek gelsteleje dantys. Nuostabus skruostikauliai. Veidas dvelkia svelnumu ir elegancija. Trikampio formos. Taisyklinga nosis. Siektiek i gala riesta. Grazi lygi kakta. Begalo daug vaikisku bruozu. Tikras vaikelis.
Mano susizavejimas auga. Ilgi geltoni plaukai. Auksas. Dieve ji angelas. Plaukai nuostabus. Ne iki peciu ar vos vos juos dengiantys, kaip daugelio merginu, bet net kiek ilgesni nei iki nugaros vidurio, kitaip sakant, per delna nuo sedmenu. Nelygu kaip paziuresi. Nuo lietaus ir dregmes galiukai susigarbanoje. Ilgas kaklas. Dailus peciai. Balta suknele ant petneseliu prigludus prie kuno. Labai smulkute. Glezna. Nors ugiu neturetu skustis. Man virs peties. Mazutes krutys. Ilgas liemuo. Toks jaumas, jog galeciau apmimti savom plastakom. Dailus klubai. Apvalios ilgos kojos. Man ji atrode tobula. Tas zverelis. Mazute gleznute butybe zvelgianti i mane is apacios. Buvau visas sustinges. Nebezinojau ka bedaryt. Pasimetimas sukauste mano kaulus. Ir staiga ji susmego ant smelio. Puoliau prie jos. Maniau jog nualpo. Bet ji tesiog nusisypsojo mano glebyje. Ir as ja pabuciavau. Nemasciau apie nieka. Tesiog beprotiskai jos norejau. Kaip isalkes zveris lupau nuo jos suknele. Ji beprotiskai persigando. Tuomet suvokiau, kad turiu but nezmogiskai svelnus. Tartum tai butu porcelianine lele. Tariau zodzius viena po kito. Taciau ji su manim nesnekejo. Galiausiai priglaude sava pirsta man prie lupu. Tartum dildydama. Negalejau paleist jos is glebia. Nuostabus kuno kvapas. Dvelke neregeta gaiva. Tai buvo isties nematyta grozybe. Nezinau kiek jai galejo but metu. Sesiolika? …? Ji taip su manim ir nesnekejo. To vakaro nepamirsiu niekada gyvenime. To silkinio kuno. To nepakartojamo alsavimo. Ta savaitgali prie juros praleidau draugia su ja. Tiksliau kiekviena vakara susitikdavau su ja gintaro ilankoj. Deja ji niekad su manim nesnekejo. Visuomet stovedavo ismeigus zvilgsni i horizonta. Tartum troksdama laisves. Oro. Egzistavimo. As jos nesupratau taip gerai kaip norejau. Man ji buvo per keista. Ne tokia kaip kitos merginos. Kikenacios is beleko. Nes zino kad viso to pabaiga kvepia pinigiais ir nauda joms. Ji buvo kitokia. Jai nerupejo kas as. Man net atrode, kad jai nerupejo viskas kas buvo aplink. Ji tesiog kvepavo vardan gamtos. Taip ir palikau ja su viltim kadanors dar sutikt. Deja. Man jau dvidesimt penkeri. O mano mirazas niekuomet ir nesugrizo. Griauziu save kodel jos nepasigrobiau ir neissiveziau drauge. Kodel ja ir palikau toje ilankoja? Daznai griztu ten tikedamas. Kad rasiu ten. Bet viltis taip ir lieka viltimi. Myliu tave mano snabzdesi. Kad ir kur tu esi. As tave surasiu. Ir busiu amzinai. P.S. nesmerkit uz klaidas. Uz nesusietas mintis. Si istorija per daug amn virpina sirdi.
Loading ...