Ilgai lauktas pirmasis kartas

Važiuodama iš paskaitų kelintą kartą pastebėdavau vaikiną troleibuse. Žvilgsniai, šypsniai.. Taip tęsėsi apie 7mėn. Pagaliau jis išdrįso ir vieną dieną atsisėdo šalia manęs. Pradėjome plepėti. Jis buvo Arnas. Kalba tiesiog liejosi iš kažkur. Net nenorėjau išlipti savojoje stotelėje. Kita dieną įilipus jį vėl sutikau. Vėl maloniai pašnekėjome apie studyjas, hobius, šeima, draugus, muzika, sporta…. Jis paklausė ar galėtų man paskambinti. Aš sutikau ir daviau jam savo numerį. Tuomet kiekvieną vakarą sulaukdavau žinutės „Labanaktis“ kiekviena ryta sulaukdavau žinutės „Labasrytas, kaip gera pabust ir žinot, kad už 6h sutiksiu tave“ Jaučiau jam tokią simpatiją. Jis pasiūlė draugauti. Aš nedvejodama sutikau.

Šventėmė jo 22-antrąjį gimtadieni jo sodyboje. Susiradome nuošalią vietą trečiame aukšte. Pradėjome glamonėtis. Aš taip jo troškau visu kūnu, visa siela. Po karštų bučinių jis įėjo į mane. Tas jausmas,žinojimas, kad TAIP, tai mano pirmasis kartas. Ryte mane pažadino jo bučinys į nugarą. Jis glostė plaukus, dainavo kažką tyliai. Supratau, kad jis yra tas, kurio aš nenoriu paleisti.

Kurį aš myliu ir galiu juo pasitikėti. Mes jau draugaujame 2,3 metus ir planuojame savo ateitį kartu. Esam susižadėję ir laimingi. Ir kas galėtų patikėt, kad viena pažintis troleibuse galės pakeist tavo visą gyvenimą.