Mano numeris 1

Aš buvau jauna ir turbūt kvaila. tai vyko lygiai prieš du metus. Jis buvo mano geros draugės pusbrolis, apie jį žinojau iš
pasakojimų, bet nepažinojau asmeniškai. tą vasarą draugė pasiūlė double date idėją – aš susipažinčiau su jos pusbroliu, o ji su jo draugu. tai vyko prekybos centre. na, pažintis nebuvo kažkuo išskirtinė, kažką pakalbėjom, ką veiki, kaip sekas, ką mėgsti ir pan. pasikeitėme numeriais. įspūdžio man nepadarė, sakykim, jis buvo pusė bėdos, bet mokėjo su mergina elgtis ir buvo toks, na, kaip ir vyriškas, būtent, kokio norėjau. žinojau, kad jis patyręs ir ta idėja mane tiesiog vežė. pasimatymai, gėlės, kinas, kavinės – draugystė nebuvo kažkuo išskirtina, bet tai buvo pirmas mano rimtesnis vaikinas, nepaisant to, kad tik pora mėnesių vyresnis. praėjo du mėnesiai mūsų draugystės. sėdėjome pas mane. arbatą mat gėrėm. aš nesitikėjau, kad jis ims veikti. galvojau, kad viskas paprasta, kad bent paklaus, ar noriu. mane labiausiai tas ir įžeidė, jog jis niekada nesidalino su manimi savo mintimis, planais, gyveno savo atskirame pasaulyje ir aš buvau tiesiog jo mergina.

Atsigulėm ant lovos, glamonės, nyko drabužiai ir jis išsitraukė sargį. pirmą kartą tai truko trumpai, man neskaudėjo, kraujo nebuvo. bet jaučiausi ypatinga. atseit suaugau. kitą dieną jį palikau dėl kito vaikino. biškį žiauriai, bet aš visada elgdavausi savotiškai ir niekam nesiaiškinau. ir tą rudenį praleidau su kitu žmogumi. tada ėjo žiema, pavasaris ir vėl vasarą mūsų keliai susikirto. jis mane prisiminė. pasiūlė susitikt, pakalbėti, atseit draugiškai pabendrauti. iš pradžių laikėme atstumą, platoniškai kalbėjomės ir tiek. ir viskas
priėjo iki to, kad ėmėm kutentis ir taip suartėjome iki bučinių. atgal ėjome jau už rankučių. po kelių dienų nusivežė mane į
sodą. vėl atsidūriau toje pačioje pozicijoje, kai esi tiesiog mergina ir apie jo gyvenimą iš jo paties beveik nieko nesužinai. bet galvojau tai normalu. tą kartą išbuvome kartu pusę metų. mano draugė (jo pusseserė) paprašė jo sudaryti savo merginų top’ą. aš atsidūriau pirmoje vietoje. galbūt net mylėjau jį ir kai mane paliko labai liūdėjau. nors iš esmės tai sąžininga, atsižvelgiant į mano praeito rudens poelgį.

vėl žiema, pavasaris ir vasarą keliai vėl susikirto. ėjau į turgų braškių, kai jis paskambino ir pasiūlė tą patį vakarą prisijungt prie jo rengiamo vakarėlio sode. vaikino neturėjau tuo metu, buvau tik išsiskyrusi ir spjoviau į savo principus daugiau su juo nesusieiti. atvažiavau, xebra šventė, gėrėm visą naktį, kai kurie miegojo, kai kurie tik prasinešinėjo – tipinis šiuolaikinių paauglių tūsas. vėlai
naktį man pasidarė bloga ir už pirties bandžiau atsičiūxint. jis mane susirado ir ėmėm kalbėtis. buvau apsvaigusi, bet sąmoninga.
trūko man meilės, taip sakant. jis tuo pasinaudojo ir suartėjome tai nakčiai. ryte lyg niekur nieko. po poros dienų pasiūlė
susitikti. atėjau į sutartą vietą, sulaukiau jo ir jis nieko netaręs pabučiavo ir paėmė už rankos. ir vėl ta pozicija, kai aš turiu viską suprasti be žodžių. nieko nesakiau, nes man visai patiko idėja vėl su juo būti. tai buvo vienas pasimatymas, per kurį jis elgėsi, lyg būčiau jo. po to tris dienas jis man nerašė, neskambino. nė su*isto labas rytas neparašė. mane tai subiesino. parašiau jam ilgiausią žinutę ir taip sakant, pasiunčiau. tą vasarą dar apsiturėjau nuotykių su vaikinais, bet nieko rimto. atėjo liepos vidurys – turėjome tradiciją su kompanija kasmet vasarą važiuoti keliom dienom į gamtą, su palapinėm, žodžiu toks ale kempingas. pernai ten buvau su juo. šįmet paskutinę minutę apsisprendžiau taip pat važiuoti su ta pačia kompanija ir šiek tiek jį apgavus, įsiprašėme pas jį į
palapinę. trim naktim. aš kaip visada dievagojausi, nu kad jau šį kartą tai jau tikrai nieko nebus. mhm, kurgi ne. neatsispyriau aš jam. tris naktis buvau jo. dienom beveik nematėm vienas kito, elgėmės kaip tiesiog pažįstami. grįžę atgal į miestą tiesiog pasakėme vienas kitam ate.
Dabar aš esu labai dėkinga likimui už tai, kad turėjau jį. neatskleidžiau visų detalių, nes tai būtų tiesiog per ilgas
pasakojimas. bet iš tiesų, aš su juo buvau lyg princesė. tai buvo mano pasaka, trukusi du metus. aš žinau, kad jis mane prisimena. turime daug bendrų draugų. taip pat turiu ir begalę priekaištų jam, labai pykstu ant jo. bet su juo viskas tikrai baigta, aš įsimylėjusi kitą žmogų, su kuriuo viskas rimta, ir visa ta istorija liks gražiu prisiminimu.