Pirmas kartas su ispanu

Vaikinai pradėjo rūpėti nuo pat mažumės. 14m turėjau piramjį vaikiną. Bet mane visad traukdavo Ispanai. Jų išvaizda, akys, odos spalva. Draugė gyveno Ispanijoje ir kai pasakodavao apie vyrus kokie ten gyvena.. Supratau, kad noriu į Ispaniją! Bet mes su šeima nekeliaudavome. Galbūt dėl pinigų stokos, galbūt tėtis visad b9davo užsivertęs savo popieriais. Atšvenčiau savo 17-tąjį gimtadieni ir mano puskė kuri gyvena Vokietyjoje pasiūlė vasarai atviuoti pas ją. Ji viską apmokės, bus man kaip dovana. Aš žinoma sutikau. Atvykome į Vokietyją ir patį pirmajį vakarą su puskę ėjome susipažinti su jos draugais. O tautybių.. Amerikietis, vengras, rumunas, vokietis, italas, latvis, norvegas, prancuzas, australas, indas… Puskė pasakojo, kad yra vienas vaikinukas ir jis dar laisvas, bet šiuo metu yra savo gimtinėje. Po savaitės jį sutikau. Edgardo.. Mane jis traukė.. Norėjau prie jo prisiglaust, prie jo arčiau prieit, kažką pasakyt, bet byjojau. Dar tokio jausmo nebuvau patyrusi. Sužinojau, kad jis iš Ispanijos.. Mes labai susibendravome, viena naktį žiūrėdami filmą jis mane apsikabino. Supratau, kad reikia imtis veiksmu! PRadėjau jį bučiuoti. Jo lūpos.. Mes įsiaudrinome. IR pasimylėjome. Viskas vyko taip greitai, bet buvo taip malonu! Galiausiai po savaitės aš grįžau į Lietuvą, o ten palikau Edgardo. Tai buvo vasaros nuotikys, kurį norėčiau dar kartą pakartoti :)