Pirmas kartas su lavonu

Guliu lovoje. Taip negera. Slykstu tiek galvoje, tiek sirdyje. Kai esu tokios nuotaikos visada kreipiuosi i viena zmogu. Pravardziuoja ji Lavonu. Jo oda blyski, o lupos turi kazkoki violetini atspalvi, akys didziules. Jam nusiunciu sms. Po keletos minuciu jis jau pas mane. Gyvenam tam paciam name, tai ner kuo stebetis. Draugu jis neturi, na nebent mane. Nors ir as jam ne drauge. Naudojuos juo. Lavonas zino. Bet jis bijo but vienas. As taip pat. Tuo mes panasus. Jis toks kaip visad. Atejo su is mamos nugvelbtu pyrago gabalu ir vyno buteliu. Suvalgom, isgeriam. Pakalbam. Papasakoju, kaip siandien susipykau su savo bernu, papasakojau, kaip man atsisakius myletis, pasiunte… Slykstyne. Jis mane guodzia, bando visaip pralinksminti, bet man i ji nusispjaut. Jis bando mane apkabint, is lovos. Ilipa. Neturi savigarbos. Sedi nuleides galva ant lovos krasto. Man jo gaila. Apkabinu ji. Kazkaip pradedam buciuotis. Negaliu jo atstumt, kazkoks motiniskas instinktas tikriausiai suveike. Jis tikrai labai panasus vargsa nuskriausta vaika. Nurenginejam vienas kita. Man truputi sukasi galva. Tikriausiai vyno per daug. Lavonas ne kvailas, naudojas proga. Jauciu kaip gniauzo mano krutine, kandzioja spenelius, ranka trina tarpuviete. Mano galvoje tik mano eks. Tiesa pasakius man nusispjaut kas su manim daroma. Man i viska nusispjaut. Jauciu, kaip jis steigiasi ikist savo daikteli, kaip jis pilvu plakasi i manaji, jauciu kaip jis bando isisiurbt i kakla. Kai jis baige visaip kratytis ir rangytis, paprasiau, kad iseitu. Jis isejo. Gulejau nuoga ir ziurejau stiklinemis akimis i baltas lubas. Svajonese mano pirmas kartas atrode kitaip…Bet dabar bus viskas kitaip. Nebebus svajoniu. Busiu as. Naujoji as