Sirdies plakimas

Net susilus bandau kaip tikra kompiuteriu specialiste Tau paaiskinti, kas per problemos mano kompui, o Tu tik sedi ir ziuri i mane… As vis tarsku nesustodama, o Tu tyli… Nukreipus akis nuo monitoriaus pasisuku i Tave ir sutrikus nuo Tavo zvilgsnio tesugebu istarti: Na ko gi taip ziuri? O Tu paciupes mane uz rankos prisitrauki artyn ir isisiurbi i lupas. Visa net nutirpstu… nes tokio veiksmo is Taves nesitikejau… Kazkada Tavimi zavejausi, bet tai buvo jaunos pienburnes paaugles svaigimai… Kai visas pasaulis atrodo rozinis… Metai bego, Tave pamirsau, o dabar… Stai tau kad nori! Atsitraukes pasiziuri man i akis… Ir… tyli… Matyt lauki mano reakcijos… O as… Na ka as galiu pasakyt… Kazkur matyt giliai giliai uzspaustas jausmas staiga ir vel isnyra is mano paauglystes laiku… Sedziu sutrikus ir jauciu kaip visas kunas virpa… O Tu tik sedi ir ziuri i mane savo tuo rimtu zvilgsniu… Galiausiai pasilenkes ir vel imi mane buciuoti… Svelniai prisitraukes visai arti saves, apkabini… O as virpu visu kunu… Tu ta pajauti… Pakiles nuo kedes paimi mane uz rankos ir vediesi… Per ta laika mes nei vienas neistarem dar nei zodzio. Pagaliau as atgavusi sveika nuovoka bandau istarti bent zodi, bet Tu tik pridedi pirsta man prie lupu ir paprasai nekalbet kolkas… Isssivedi mane i kiema… Aplink jau prietema, bet vakaras siltas… Norejai man parodyt kaip leidziasi saule. Netoli esancio miesto fone, besileidzianti saule atrode is tiesu ispudingai… Stovejau ir ziurejau, o Tu apkabines buciavai man kakla ir tyliai snabzdejai kad mane myli… Ar zinai kiek laiko as laukiau situ tavo zodziu?! Visus 4 metus! Galiausiai atsisukau i Tave ir musu lupos vel susitiko… Paemes mane uz rankos parsivedei i namus… Stovejom kambario viduri susikabine uz ranku ir ziurejom vienas i kita. Atsargiai pirstu galiukais nubraukei man ant veido uzkritusias plauku sruogas. Prisitraukes artyn buciavai akis, lupas, kakta. Vis didejantis kuno virpulys ir linkstancios kojos, priverte mus atsisesti… Taciau Tu nenustojai manes palengva buciuoti ir glamoneti. Daresi karsta. Palengva pradejau segiot tavo marskineliu sagas ir pridejus ranka Tau prie krutines pajutau kaip stipriai plaka Tavo sirdis… Neatsilikai nuo manes: mano sukneles petneseles jau seniai nebesilaike ant peciu ir ji palengva nuslydusi mano kunu nukrito cia pat ant grindu. Per visa ta laika Tu nenustojai manes buciaves. Galiausiai kai ant kuno beliko tik intymiausias kuno vietas dengiantys rubeliai, Tu stipriai mane apkabinai ir nuo kaklo, tarp krutu piesdamas liezuviu takeli leidaisi zemyn. Apsukes pora ratu aplink mano bamba nusileidai dar zemiau ir emei buciuoti mano kojas… Svelniai ir atsargiai nuemei mano kelnaites ir trumpam atsitraukes grozejais Tau atsiverusiu reginiu. O as kaip drovi mergaiciuke nuraudau ir automatiskai suglaudziau kojas… Tu nustebai… O man zodziai strigo gerkleje Tau pasakyt, kad Tu man pirmas… Taciau Tu tai perskaitei is mano issigandusiu akiu. Pats pasalinai paskutini ruba, kuris denge tavo kuna… Vel priartejes prie mano veido pradejai mane buciuoti… Vesdamas mane beprotystes link, Tu padejai man atsipalaiduot, ir tyliai snabzdedamas man i ausi :quot;pasitikek manimquot; – svelniai liesdamas mane ten apacioje ruosei mane tam lemtingam momentui. Galiausiai stipriu buciniu uzspaudes mano lupas atsargiai pradejai skverbtis i mane. Kazkur papilveje pajutau stipru mauduli. Taciau Tavo susirupinusios akys ir svelnios glamones, priverte mane pasistengt ir pakentet. Palengva pradejai judet manyje. Bet matydamas, kad man skauda, nenorejai baigti… Todel paleidai mane… Bet tik tam, kad veliau apkabintum… Taip ir uzmigau Tavo glebyje klausydamasi Tavo sirdies plakimo. O atsibudusi ryte supratau, kad Tu man padovanojai tai ko man taip truko visa mano gyvenima: meile ir laime buti su mylimu zmogumi…