Sventosios ispazintis

Pasidalink dar karta su manim ta aistra ir as busiu tavo…tu iseini? Palieki vel mane viena? As ir vel ta, kuri tau nereikalinga…savaite ir tu noresi manes, as kaip Kleopatra…tu manes niekada nepamirsi. Kekse…as tikra kekse, permiegojau su juo. Su tuo vieninteliu, kuris sugebejo suzaveti mane labiau uz viska…sakiau ne karta, kad tavo akys rudos ir, kad tu melagis…tu sakei, kad rudaakiai nemeluoja. Kai augau, mama mane moke myleti…ismoke pamilti tai, ko kiti nepastebedavo, nereikejo man rumu, nes niekada nenorejau buti princese (tai juk toks varginantis darbas)…isimylejau gamta, tik joje radau poilsi nuo triuksmo, nuo nereikalingu zodziu ir jausmu. Tu man tarsi gamta, kartais plauki upelio vandeniu, kartais degini, kaip saule, kvepi, kaip ka tik issiskleidusios alyvos ir kartais myli mane, kaip maza boruze myli kita…bet, dazniausiai tu man primeni lietu. Ne ta silta pavasario, bet saldanti, sakyciau rudens, ateini ir iseini netiketai, susaldai…ir as vel ilgai dziovinu savo jausmus, laukdama gal iskris tas siltas pavasario lietus. As kekse…bet ne todel, kad permiegojau su tavimi. Tai, juk zmogiska…visi mes esame istvirke ir tai uzfiksuota musu mazose, neissivysciusiose smegenyse…mano aistra tau, kartais per didele, tu nesugebi jai atsispirti. Tu turi ja…sakai ji ideali? Bet kazko netenkina, jai parbegi pas mane…nors man geriau manyti, kad as Kleopatra ir viskas del to, kad nesugebi man atsispirti. Kodel ta nakti nesakei, kad jos plaukai tamsus, kaip sakalo…ji priesinga man. Gal todel ir kartais mane pamilsti. Padovanojau save…uz ka? Mama mane mokino, dovanoti meile…as tau jos daviau su kaupu. Tu mane ismokei, kad dovanojant kuna, meile nebutina. Mano kunas grazus…tu ta zinai, graziausias jis svieciant menesienai, kai tavo rankos slysta juo…tu ieskai mano paslapties. Gaila, paslaptis slypi sirdyje, bet ne kelnaitese. Bet tau to nesuprast…tau paslaptis tenai ir tu ja atradai. Tavo kunas taip pat grazus…graziausias man pries austant, kai miegi apkabines mane. Tada tu mane myli, nors truputi…as juk saugau tavo sapnus. Labiausiai noreciau apsaugoti nuo jos, bet juk ji tavo…tavo didele gyvenimo dalis. As neatsimenu kada man buvo pirmas kartas…visi kartai su tavimi, taip jaudina, kaip pirmas. Ir kas galetu pagalvoti, kad as tokia zveriska…visi mes tokie, tik atsiskleidziam ne kiekvienam. As atsiskleidziu tik tau. Tu, juki zinai, kad gali daryti su manimi ka nori. Tau tas patinka…sakai tavo antroji puse kukli? Kodel jus vyrai visi ieskote sventos, pacios svenciausios…jei butum su manim, tau nereiketu kitu. As kekse? Oralinis man nebaisus, nebaisi man kamasatros knyga ir nepuolu zegnotis pamaciusi pertvirkusi filma…juk ji mes stebime kartu ir kartais mokomes, nors mokytis jau nebeliko ko. As kekse…tu mane ismokei buti ja. Ir jei man patinka kuniska aistra, jei jaudina mintis apie sustangrejusi tavo peni (tai turbut geriausia tavo kuno vieta). Tai nereiskia, kad as nesventa…sventos mano mintys. Ir visos bobos sventos, nedrysk tuo abejoti. As neesu maniake…ir kartais seksas manes netenkina, taip paprasciausiai kompensuoju meiles trukuma. Tuomet jauciuos grazi. Tu pailik su ja…pagalvojau, kad man taves ir nereikia. Kam plauti kojines, daryti valgi ir rupintis tavim kai sergi…geriau pabusiu kekse, o tu juk, vistiek grysi pas mane. Tau tos svenciausios maza.