Tas su kristalinėm akutėm

Perbraukiu pirstu telefono ekrana, zinute. Perskaitau. Atsidustu ir atsakau ‘gerai ant devyniu kaip visada’. Iseinu ruostis; eiline rutina pries veidrodi ir sedziu, laukiu, svajoju… Mintimis permetu tuos pries tai buvusius du susitikimus… Ta antra susitikima prie juros kai mane pabuciavai prisimenu net pora kartu, kas kad tada sedejom masinoj, kas kad ta nakti vandens nesimate-linojo… Mane suzavejo tai kad jis moka gudrauti. Lezbietes gan kreiva tema tokiu momentu, bet kas isejo tas nebepareis. Paliete jis mano plaukus, perbrauke per ilgi, paliete skruosta, delnu apvijo mano kakla, ta akimirka viskas kaip kine, suletintai tiesa pasakius labai letai…Stebejau jo akis, kuriose skendau-zydros kaip tyro vandens laseliai spindejo ir rekte reke pabuciuok arba buciuosiu as… Vis kalbejau, vis snekejau, buvau susijaudinusi… Zandai paraude. Is jo kantriai laukianciu lupu isgirdau tik zodzius ‘Patikrinsim kokios tu pakraipos nes labai paneles nuziurineji’ Jam tai juokinga, o man graudu. Bet kai susilde mano lupas, savo nosim paliete skruosta, supratau kad tai
svelniausias, bet pavojingiausias zmogus, kurio tureciau saugotis jei nenoriu sudegint savo sirdies iki pelenu. Deje atsikvosejus supratau kad cia mano lemtis savo sirdi maiselyje susislavus nesiotis… Taip ir pasidaviau jo zaidimui, galiu sakyti net norejau surizikuoti, neturejau ko prarasti kol mano sirdutej nebuvo jausmu jam. Paraso zinute ‘iseik’. Atsistoju ir iseinu i kiema, sedziu i jo bemva, isvaziuojam…. Kaip visada.. Ech,pagalvodavau ir melsdavau kad ka nors naujo butu sugalvojes kiekvienam susitikimui, bet deje manes dievas nemegsta tai taip ir likdavau rutinoj. Prie juros tik kitoj vietoj.
Gryzusi issidrebiu lovoj ir guliu. Sirdis laukdavo jo zinuciu bet protas norejo tik vienos, kad gryzo namo sveikas tas beprotis
ralistas. Na tiek ir tegaudavau ‘sveika namuose jau sveikas gyvas’. Po sitos zinutes nedideliu pirsto mostu pastumi ekrana iki pirmos zinutes ir skaiciuoji-viena’susitinkam?’ antra ‘iseik’ trecia ‘susitinkam’ ketvirta ‘iseik’ penkta ‘gryzau sveikas :D’ sesta ‘susitinkam’
septinta ‘iseik’ astunta ‘as jau namuose’. Ir vel atsidusti, nubraukdavau asara nes per ta menesi bendravimo kalbedavom tik
realiai, tai blogai! As panele noriu kad apie mane galvotu, o pagalvoje parasytu, nejau ne taip? Deja sita zuvele buvo kitokia, ir
man tai patiko, nerase, na vel blogai! Ka gi nesvarbu. Svarbu sulaukciau to karto su juo. O toliau jau kaip dievas duos. Save zinau,
pati kaip vaikinas gavusi jau nebeidomus taip stipriai zmogus man. Prisijungiau prie rozhaknyges. Parase gan miela zinute, aisku gan
miela bet gan ir itartina. Numaniau kad kviesis pas save, taip ir buvo! Nu va galvoju paskutinis kartas kai matysimes… Atvaziavom pas ji, pasedejom, pasnekejom, pajuokavom. Nieko nenuveikem sedejome salione ant sofos ir ziurejom MTV kas labai juokingai madinga
pries seksa, pasiteiravo ar nenoriu namo. Po tu zodziu kaip nudeginta pasokau, atsisedau jam ant keliu ir pradejau buciuoti. Buciavau taip kaip niekada nieko nebuciavusi, maniau paskutini karta buciuoju, apsivijusi jo kakla rankomis stipriai spaudziau prie saves, nenorejau paleisti. O pajutus jo rankas sau ant klubu is vis isprotejau, tokios smulkios svelnios, taip lengvai trauke link saves. Prakeikti
dzinsai… Nejauciau tu svelniu rankuciu per juos kai gloste slaunis. Akimirka sustojom, paziurejau i ji, norejo, bet nieko nesake. Padejau
rankas ant bernelio krutines ir susilydziau. Galva padejau jam ant peties prisedau salia ant sofos ir uzmeciau atzagaria ranka jam ant
pilvo… Norejau atsidziaugti, tikrai svelnus ir mielas vaikinas, gaila charakteris jo ne toks. Pasedejus jis atsistojo, o as likau sedet. Atsistojo priesais mane nusisypsojo savo tokia nekalta sypsenele. Uzkabino ji mane. Istiese ranka, paemiau ja kaip kazka labai brangaus, kaip imciau ranka to kuri be galo myliu, o tuom metu buvau salta, sirdis tylejo dege tik kunas, nebuvo jokiu jausmu jam isskyrus geiduli ir gailesti kad tik karta taip bus. Atsistojau, nusekiau ji is paskos, jauciau jo virpancia ranka, galvojau salta uzdejau savo kita ranka ant jojo virsaus kad neva pasildyciau, bet jis atsisukes syptelejo lyg ir maivydamasis, iejom i jo kambari. Vesu, tamsu, juoda. Baugu atvirai pasakius. Niekis palyginus su tuo ka maciau priesais save. Pusnuogis vyrukas, ideges sokoladukas, nespejau apsidairyti kai nusimete maikute. Tada prisiglaude prie manes, apkabino per liemeni viena ranka, paeme skruosta kita, ir vos vos patraukes mano veida link savojo pabuciavo i kakta. Apsalau nesupratus, paskui pasake kad toks bucinys parodo, kad nori saugoti tai ka turi, issilydziau viskiskai, jauciau kaip jis mane laiko, nes pati jau nebenustovejau. Prisedau ant lovos, nusiemiau svarkeli ir dzinsus pasiruosiau veiksmui, labai norejau to artumo, zinojau kad toki artuma suteiks tik jis. Keli buciniai ir klubu glamones,dieve kaip malonu buvo, uzteko jam tik karteli letai perbraukti tarp koju ir jauciau kaip parejo ipurskimas, slapia, norejau, kad jis mane greiciau nurengtu, kuna nusetu buciniais, rankomis liestu ten taip svelniai kaip liecia mano veida. Taip ir buvo. Numove mano palaidine, atsege liemenele, apglebe mane ir pagulde lovon… Tirpau kaip cukrus arbatelej… Ne zodzio istarti negalejau,virpejau, kaitau, veidas raudo. Stebejau kaip jis liecia krutis,lyzteli spenelius, megaujasi mano kunu. Glamones ilgai netruko-fiziskai,taciau mano mintyse jos persikele i begaline fantazija trunkancia amzinybe… Uzsimerkiau, suciaupiau lupas,pajutau kad pabuciavo, laike prisispaudes mane arti, arti kol iejo. Apsvaigau kai paliete vadinamaji dugna… Judesiai svaigino, apglebusi jo kuna vis traukiau prie saves, jauciau kaip jis arti, arciau nei imanoma buti. Kvepavimas tankejo, temperatura gerokai soktelejo, emiau alsuoti lyg man butu sunku, garsai uzpilde kambari, kiekvienas garsas pasakojo kaip gera kaip malonu, prase kad tai nesibaigtu. Deje niekas netrunka ilgai kas labai gerai…Issikedenau plaukus, pasipudravau-rutina… Buvo geda pakelti akis i virsu, maniau kad parves namo tuom ir baigsis. Bet islipant man is masinos jis veptelejo kelis zodzius ‘netikiu meile, yra tik prisirisimas’ Keista bet po sito karto as vis dar norejau su juo bendrauti… Atsisedau atgal ankstesnia pozicija-ziurejau jam i akis tol kol jis mane pabuciavo. Miela pagalvojau bet ar truks ilgai? Po to karto tas kelias dienas kabejome daugiau, jauciausi keistai,rysiai dar nenutruko, buvo ir antras kartas. Vis laukiau kada gi parasys kad atsibodau. Taip nenutiko taciau nustojome bendrauti. Nezinau kokiu budu bet abu lyg ir supratome, kad tai tik vasaros nuotykis. Praejo daug laiko, o as vis dar prisimenu tuos mazus zydrus perliukus sau pries akis prasancius, kad pabuciuociau, pamenu ta sypsena kuri nebuvo tobula, bet mane uzburdavo buciniams. Gaila sitas zmogus isejo is mano gyvenimo taip pat greitai kaip ir atejo.