Viskas buvo labai paprastai… ir tuo paciu nezemiskai… tavo kunas salia manojo… tavo siluma… tavo kvapas… toks pazistamas ir toks svetimas…. kazkada myletas ir dievintas… o dabar tu guli salia… menkuciai prisilietimai.. tokie lyg netycia… nudegina…. zinau kad ir tu jauti itampa… jauti ta pati ilgesi….zinau kad galvoji ta pati ka ir as… galvoji kaip gerai pazisti mano kuna… bet taip pat as zinau kad negalima… tu turi ja.. as turiu ji… taip negalima… ir vistik negaliu pamirsti kaip mane pazadino tavo rankos… atsargus prisilietimas… prisimenu tavo klausianti zvilgsni… ir tada viskas baigesi… isnyko pasaulis.. dingo geda… nebebuvo kitu zmoniu… cia buvome tik mes… issilge… istroske… tik vienas bucinys ir pakilo audra…tavo klaidziojancios rankos… karstos lupos… deginantis kvepavimas… ir skubejimas… beprotiskas noras vel ir vel sugerti vienas kita… atsiimti uz ta prarasta laika… nezemiskas sexas… grubus… staigus… galbut gyvuliskas…aistringas… bet ir svelnus….. be jokiu izanginiu glamoniu… tiesiog.. taip… paprastai… ir kartu nezemiskai….
Loading ...
Koks poetiškas tas pirmas kartas