Gal ir nepasizymiu dideliu rasytojos talentu, bet noreciau papasakoti idomu ir siek tiek juokinga atsitikima – mano bandymai pabuti quot;mokytojaquot; Turiu as toki kaimyneli, puse velnio berniokas. Meteliai bega, va jau jam 21, betgi dar nekaltas! Susitikinejame jau keleta menesiuku, ilgi idomus pokalbiai, bucinukai ir t.t. Bet gi kas mes – draugai ar siek tiek daugiau? Niekaip nesuprantu… Kaip ner, taip ner to meiles prisipazinimo Turiu as ir daugiau tokiu quot;kadruquot;, kurie prisiekineja savo meile (kaip seile) man, bet… Negi dabar visais tikesi? Tai as kaip ir nekreipiu demesio. O sitas kaimynelis tai mane oj, kaip domina ir traukia! Toks nekaltutis, drovus truputeli, kaip drauge visad sako – quot;nesugadintasquot; As gi ir sugalvojau ji quot;pagadintiquot;. Taigi, pasitaike tinkamas vakaras, maniskiai teveliai kazkur isdume, laisvas quot;plotasquot; namuciuose. Norejau viska padaryti quot;kaip prideraquot; Na, zodziu, romantika, tinkama muzikyte, jo atnestas vynas (ant drasos). Jis nezinojo, ka ta vakara turi ivykti, nesakiau, norejau padaryti staigmena Mes taip gana daznokai pasisededavom ir plepedavom prie taures, todel jis sivakar taip pat nieko neitare …Baiginejam mes jau ta buteli, man kaip ir karsta pasidare. Nors prisigerti tikrai nenorejau, nes drasos man niekada netruko, gal tik sikart? Pabuciuoju ji. Mmm… tavo buciniai kazkokie kitokie, keista keista… Daug aistringesni, drasesni, neseileti Liezuveliu zaismas… O tuo pat metu tavo rankyte jau po manuoju megztuku, glosto krutine, slenka zemyn, quot;kovojaquot; su mano kelniu sagutemis… Pasikeliu nuo lovos ir isnykstu i kita kambari, palieku ji sedeti nesusipratusi Kitame kambaryje pakloju lova, persirengiu kanors lengvesnio… O tas quot;molisquot; vis dar sedi ten, kur ji palikau! Iplaukiu i kambari: -Sianakt tu liksi pas mane – – ziuri isputes akis, net akiniai aprasojo -Noretum, ane? -Eee… Hm… Prieinu ir priglaudziu jo galva sau prie krutines. Issisiepe velniukas… Nuimu akinius (neduok dieve, dar sudus paskui) ir veduosi i kita kambari. Palieku trumpam: quot;nusirenk, berniuk tu mano, nusirenk tik iki galo…quot; Netrukus griztu, kupina pasiryzimo atimti jam sianakt nekaltybe! Lendu pas ji po antklode…ir, o viespateliau! Apatiniai su nykstukais… Tfu… Ir kaip man nepradeti dabar juoktis? Ak, toji vaikyste… Buciuojames, glamonejames, jis jau rimtai isijaute i quot;uzsiemimaquot;, o man vis neiseina is galvos tie nykstukai. Nu nors pasprink buciniais is juoko… Bet gal ir nederetu taip juoktis Pagaliau, po ilgu svarstymu, sukaupes visa drasa, nuima paskutinius mano drabuzelius, atsikrato savo nykstuku. Oh, prisiminiau kai ka… Prezervatyvu tai nepasirupinau is anksto Na, kazkur turejau uzsilikusi quot;nuo senu laikuquot;, greit soku is lovos, lekiu ieskoti to dabar taip reikalingo daikciuko ir… Ups! Mama stovi tarpdury! Oi oi oi, dabar gausiu lupti…
Na ar gavai nuo mamos lupt o gal kaiptik patarė ka daryt