Stai jau trys menesiai kaip draugauju su naujuojiu vaikinu.Prisipazinsiu,sie santykiai visai kitokie nei su mano buvusiuoju.Anas jautesi toks vyriskas ir stiprus,vis stengdavosi man parodyt,kad esu uz ji silpnesne.Jo supratimu,visos merginos trapios butybes..Bet as tokiu jo ismastymu per daug nesureiksmindavau,nesistengdavau ju pritaikyti sau. Su siuo vaikinu susipazinau per savo kaimyneli.Jis jo pusbrolis.Ta nerupestinga,lengva vakara nieko panasaus net negalvojau…Tiesiog visi kieme zaidem kase,as kaip visada buvau smaiksti ir energinga,ant juoku sugalvojau jam suriko pravarde,del akiniu.Jis...

Mano pirmas kartas, kurį vainikavo skausmas, įvyko bendrabutyje… Taip, va ką daro studentiško gyvenimo pradžia… ir tai įvyko su vaikinu, kuris labai fainutis ir išvaizda, ir charakteriu. bet… jis ne oficialus vaikinas…visada buvau nusistačius, kad pirmasis kartas bus tik su MANO vaikinu, ir tik po kiek laiko, o ne po poros savaičių pažinties…bet nesigailiu. Jis patyręs, švelnus…tik man atrodo, kad jis jau nebenorės po to susitikt…kodėl? Gal bijo, kad aš ji jau norėčiau pasisavint, o juk vaikinai taip nori buti laisvi… Bet nieko negaliu...

Tai buvo pirmasis kartas, kai buvau neištikimas savo žmonai… Ji kaip tikra audra įsiveržė į mano pasaulį. Iki tol jis buvo ramus – darbas, namai, kuriuose lauke drauge ir jos mažametis vaikas. Mūsų santykiai jau senokai buvo pašliję, bet ne vienas iš mūsų nesiryžom kardinaliems sprendimams. Dar kažko laukėme, nors dabar suprantu, kad veltui. Taigi, į mūsų darbovietę buvo priimta mergina Ugnė – praktikai. Jau su pirmu įžengimu ji įnešė jaunatviškos energijos. Pradžioje ypatingo dėmesio nekreipiau – buvo užvirtę darbai ir šiaip visokios mintys...