Merginų pirmas kartas

Vaikinus visada gundo papai. Ziuri ne i akis, o i papus. Mano papai buvo mazi, todel i mane visai neziuredavo. Papai, papai, papai… Jiems tik to tereikia, taciau net neturedama dideliu papu praradau nekaltybe su mylimu vaikinu… o viskas buvo taip: Visos dienos kai ji maciau leke taip greitai.Kai tik atsiduriau šiame mieste tarp šiu draugu mane pakerejo JIS. Niekuom neišsiskiriantis 16 metu bernuzelis, kuriam rupejo tik merginu papai xD. Kestas turedavom visalaik apie ka nors pakalbeti dienos lekdavo,o temu vis atsirasdavo turejom apie ka nors bendrauti.Taciau kai atejau su drauge i ta...

Tos akys kurios i mane ziurejo, tos zalios akys kuriu as niekados nepamirsiu, niekada nepamirsiu to zvilgsnio kuris pasake daugiau nei milijonai zodziu, daugiau nei ilgiausi romanai… O tavo rankos kurios liete mane… kuriu kiekvienas prisilietimas buvo svelnus, o joms apkabinus paskesdavau glebyje, kurio man taip truko… O buciniu apibudinimui man neuztektu zodziu… Niekados pepamirsiu musu susipazinimo vakaro nors nieko tada neiviko… Tu paprasciausiai atejai i bara kuriame as dirbau padaveja. Tu buvai su pora draugu. Taciau nei i tave nei i juos neatkreipiau denesio. Kai as...

Nusprendžiau su Jumis pasidalinti savo pirmojo karto istorija. Mes susipažinome mokykloje, buvome labai gerais draugais, bet vis slapčia į jį pažvelgdavau ne kaip į draugą, o kaip į vaikiną, su kuriuo norėčiau leisti dienas ir naktis. Vieną vakarą nuėjome alaus, išgėrėme ir pradėjome bučiuotis, tada jis pasiūlė man draugystę, bet aš nesutikau. Jis palydėjo mane į stotelę ir aš nuvažiavau namo prieš tai jį karštai pabučiavusi, bet netariau nė žodžio, abu ir be jų žinojome, kad draugystė mūsų prasidėjo kaip tik tuo momentu. Bėgo dienos, leidome jas...

Na ka, kaip ir dauguma paneliu as buvau „Tusochike“ kitaip tariant, megau klubus ir panasias tokias vietas kur yra daug vaikinu. Megau vaikinus uz nuoses vedziuot, buvau grazi, daili mergina…Visos dieno bego vienodai, tusai, vaikinai, alchoholis ir t.t… Kol viena diena pas mane i klase neatejo vaikinas „antrametis“, as ji pazinojau labai senai gal net nuo darzelio laiku, aisku kaip diena, kad man jis patiko. Susibendravom praejus laikui, ejom kartu gerti ten dektines, alaus.. Nu mes biski isgere buvom, todl viskas buvo bum bum, kaip netiketai pradejom laizytis, liezuviai...

Na galbūt šis pasakojimas nebus labai ypatingas jums, bet man tai jis įsimintinas… Draugavau su vaikinu nuo 13 metų… pirmaisiais mūsų draugystės metais nebuvo nieko ypatingo… buvom dar vaikai… tiesiog draugystė buvo kažkas nauja… na kai man suėjo 15 metų tėvai išvažiavo ir leido pasikviesti draugų… galėjau kviestis ką tik noriu, nes tėvai manim labai pasitikėjo ir šiaip pažinojo visus mano draugus bei drauges… susirinko draugai.. kaip ir įprasta mes linksminomės… atėjo ir mano vaikinas… galbūt aš jam meilės nejaučiau,...

Sveiki. Aš buvau įsimylėjusi floristą (jis mane taip pat). Kaip kiekvieną penktadienio vakarą aš ateidavau pas jį, nes jis gyveno vienas, o aš su sese, taigi mes abu žiūrėdavome „Didįjį penktadienio filmą“. Mes filmą žiūrėdavom apsikabinę ,vienas kito glėbyje ir valgydavom spragėsius, o kai spragėsiai pasibaigdavo, jis atnešdavo sausainių su šilta kava. Kai filmas pasibaigdavo, jis parvesdavo mane namo. Bet kai atėjau pas jį kitą penktadienį, televizorius buvo išjungtas, buvo pakabintas mano portretas ir nutiestas raudonas kilimėlis į jo kambarį, aš nusimoviau...

Mano pirmas kartas buvo nufilmuotas video įrašė man pačiai to nežinant. Buvau jauna ir daili 17 metu mergaitė, patyrusi siaubingą pirmos meilės smūgį. Nenoriu labai šio dalyko sureikšminti, bet net ir po 3 metų nesugebėjau savo pirmosios meilės ištrinti iš atminties, nors ir gyvenu su kitu žmogumi dabar. Nebuvo mano mylimasis man pirmasis ir čia buvo tik mano kaltė, nors į smulkmenas nesigilinsiu (negeliu pakęst ilgu pasakojimu), bet kalta tik mano kvaila galvelė ir savo nuomonės neturėjimas. Tai va, palikta savo brangiausiojo, kuris tuo metu man reiškė visą pasaulį,...

Sveikučiai, daug kartų lankiausi šiame puslapyje, bet niekada net nepagalvojau, kad ir aš atsiusiu savo pasakojimą. Tiesiog norėjau išsipasakoti, nes dar niekam nesakiau, kad aš jau nebe mergaite. Iš tikrųjų nesu bloga, bet ir nesu gera mergaitė, nors daugelio nuomone apie mane gan gera. Taigi, turiu aš draugą ir draugaujam mes jau 2 metus, bet vis dar buvau nekalta, nors anksčiau tikrai turėjau daug galimybių tai padaryti ir su buvusiais draugais ir pan. Tiesiog nenorėjau prarasti savo nekaltybės, kuria labai vertinau ir tiesiog nejaučiau noro „tai padaryti“.  Mano draugui...

Mano pirmas kartas, kurį vainikavo skausmas, įvyko bendrabutyje… Taip, va ką daro studentiško gyvenimo pradžia… ir tai įvyko su vaikinu, kuris labai fainutis ir išvaizda, ir charakteriu. bet… jis ne oficialus vaikinas…visada buvau nusistačius, kad pirmasis kartas bus tik su MANO vaikinu, ir tik po kiek laiko, o ne po poros savaičių pažinties…bet nesigailiu. Jis patyręs, švelnus…tik man atrodo, kad jis jau nebenorės po to susitikt…kodėl? Gal bijo, kad aš ji jau norėčiau pasisavint, o juk vaikinai taip nori buti laisvi… Bet nieko negaliu...