Merginų pirmas kartas

Jis buvo simpatiskas… Tamsoko gymio, neaukstas, izuliu rudu akiu. Vyresnis. Susipazinimo aplinkybiu nepasakosiu – nenoriu, kad kas ji ar mane atpazintu… Nuo pat pazinties pradzios intensyviai flirtavome. Laideme vienas kitam uzuominas, svaideme dviprasmiskus zvilgsnius… Vis juokavome, kad reikia kartu isgerti. Ir karta jis atvaziavo manes pasiimti… Nesitikejau sito, nebuvau tam pasiruosusi, taciau… kodel gi ne? Juk tik pasedesiu. Iskart tiesmukiskai pareiskiau: „Neketinu siandien su tavimi krustis, jei tau tai nepatinka – keliauju namo“. Jis tik guztelejo...

Taip gal as ne meniskos sielos asmenybe, gal net siam pasauliui esu niekas, bet sirdy turiu…Nors ka as cia kalbu jos juk senej nebera…juk ji sudauzytu sutrypta pazeminta ir nieko nebeverta…Juk i ja paziurejus tik pamatytum maza demele pasruvusia krauju ir viskas del jusu del jusu vajkinaj..Jus sugebejot toki nepalieciama organa tejp lengvaj sunaikint …O tu tu MYLIMASIS taj uzbaigiai,uzbaigiai kazkieno pradeta darba sutrypdamas ja i siupulius sudauzydamas, nuzudydamas viska… Tu tu pasirodej kaj mn labiausej taves reikejo..kaj gyvenimas buvo sudauzytas kai nemaciau graziu...

Sveiki, norėčiau pradėti nuo to kaip mes susipažinome. O viskas buvo taip, jog viena karštą rudenio dieną mūsų akys susitiko autobusų stotyje. Po kelių dienų jis rado mane viename pažinčių portale ir mes pradėjome bendrauti. Žinoma, susitikome po savaitės, kadangi jis atostogavo kitame mieste. Drįstu teigti, kad tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, nes nuo tos dienos nesugebėjau jo pamiršti kaip, pasirodo, ir jis manęs. Po savaitės bendravimo žinutėmis buvome pametę galvas vienas dėl kito, todėl tapome pora. Visa mūsų draugystė pirmus 8 mėnesius buvo kaip...

Issaugojau atmintyje ta diena nors prisiminimai su laiku blanksta ir tolsta po truputi. Ir vis delto kaip noreciau laika atsukti atgal… Gaila – negaliu to padaryti… Niekada nebuvau kaip mano bendraamzes drauges ar pazystamos. Visada buvau protingesne ne pagal savo metus (tuo metu man buvo 14). Aplinkiniai is mastimo,kalbos, manieru duodavo vienbalsiai 20-22 metus. Subrendau gan anksti, tad ir moteriskejanti figura nebuvo kaip pas 14-mete. Aplinkinius vyresnius vaikinus traukiau kaip bitutes prie medaus. Egidijus tai pat nebuvo isimtis. Aukstas, rudaplaukis, lieknas zydru akiu...

Mokykla. 8 klase. Arsus hormonu aistru periodas. Bet tik ne man. As – tyli rami mergaite, meniskos prigimties, geru tevu gera dukra. Nepaisant savo gero issiauklejimo, as, kaip ir visos mergaites, svajojau apie pirma meile, pirma bucini, apie princa ant balto zirgo… Kazkas is auksciau isgirdo mano prasyma ir tada mokykloje pasirode Jis… Man – 14, Jam – 21. Taip, Jis buvo mokytojas… Musu naujasis muzikos mokytojas. Is pradziu Jis man netgi nepatiko (isvaizda). Bet po keliu Jo pravestu pamoku pamaciau, kad Jis – labai jautrios sielos, protingas ir iskalbingas...

Tai buvo labai romantiska, svajinga… Romas buvo astuntokas, o as septintoke. Jis buvo grazuolis – blondinas ir su zydrom akim – musu klasiokiu svajone. Bet jis pasirinko tik viena is musiskiu – Briga (Brigita). Jis buvo musu klases grazuole – rudi ilgi plaukai, atsispindejo auksu, tamsiai rudos akys, o pati liekna nendre… Romas su ja draugavo gan gerai, o Briga buvo lyg princese… Visos klasiokes jai pavydejo, as tai pat. Jis man patiko, gal ji net mylejau, bet jis i mane kreipdavosi kaip i geriausia drauge… Vis kazkoks pasiekimas! Taigi mes abu ir Briga...

As jau seniai to norejau ir laukiau.Zinojau ,kad esi tas, kuri man atsiunte Dievas…Zinojau ,kad viskas is paprasto niekalo tapo labai rimtais santykiais.As tikrai zinojau ,kad as to noriu ir kad man visai negaila tau TAI atiduoti…O ir pats pavasaris jau pradejo mano hormonus veikti ir as supratau ,kad visgi kaip eiliniui gyvuliui man to reikia! Man reikia,speju ir tau ,bet tu nieko nedarai,per daug i ta puse visai nelinksti.Pabuciuoji,paglamoneji ir viskas, ir kas su tavim?..tikrai zinau,kad as tave traukiu ir jaudinu tave,bet toks susilaikymas jau net ir man atrodo per didelis,mane tai...

Kaip viskas prasideda? Kaip tave uzvaldo sex pazintys? Kaip uzsidega aistra ir amzina meile? Jau tris menesius nesimateme, kazin ar as jam vis dar svarbi? Ar jis galvoja apie mane? Kvaile, manai jis nesusirado kitos? Tokios mintys raizgesi mano galvoje, vaziuojant su draugais i Kauna. Vaziuojame aplankyti univeru, juk neuzkalnu ir linksmasis studento gyvenimas. Mano mintis nutrauke drauges znybimas i pasone: „Tu ka, miegi? Ar tik skraidai padangem?“ Ji klause manes, gal po visko nuvaziuojame visi pas jos broli, jis tikrai nepriestaraus, ten netgi galesim truputeli pasiausti. Visi sutiko, bereikejo...

Zodziu sventeme kazkoki baliuka, daug alkoholio ir siaip ivairiu linksmybiu. Amziaus cenzas niekada musu kompanijoje neturejo ribu, todel buvo ivairaus amziaus jaunimo. Na kaip visada selome iki paryciu, kaip visada pasoneje kiurksojo vaikinukas – tooooks jau visai nieko, mano drauges brolis. Tik viena blogybe, labai jau nepalanki man, 4m. jaunesnis… Ech, simpatija sena, ir amzius reiksmes nebeturi… O dar tas pasiuteliskas sypsnys, ir trauka beprotiska. Niekaip nesugebejau atsispirti buciniui. Imu juokauti, jog kaip nepilnametis buciuojasi puikiai. Sypteli… Tvirciau priglaudzia...